{"id":27907,"date":"2026-05-22T12:40:19","date_gmt":"2026-05-22T12:40:19","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/22\/naujas-tyrimas-motinu-nepritarimas-daznai-nutraukia-vaiku-draugystes-bet-kaina-gali-buti-didele\/"},"modified":"2026-05-22T12:40:19","modified_gmt":"2026-05-22T12:40:19","slug":"naujas-tyrimas-motinu-nepritarimas-daznai-nutraukia-vaiku-draugystes-bet-kaina-gali-buti-didele","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/22\/naujas-tyrimas-motinu-nepritarimas-daznai-nutraukia-vaiku-draugystes-bet-kaina-gali-buti-didele\/","title":{"rendered":"Naujas tyrimas: motin\u0173 nepritarimas da\u017enai nutraukia vaik\u0173 draugystes, bet kaina gali b\u016bti didel\u0117"},"content":{"rendered":"<p>Daugelis t\u0117v\u0173 atpa\u017e\u012fsta situacij\u0105, kai vaiko draug\u0173 ratas kelia nerim\u0105 ir norisi \u012fsiki\u0161ti. Da\u017enai atrodo, kad papras\u010diausias kelias yra u\u017edrausti bendrauti su \u201enetinkamu\u201c draugu. Ta\u010diau naujas ilgalaikis tyrimas rodo: toks sprendimas i\u0161ties veikia, tik ne visada taip, kaip tikimasi.<\/p>\n<p>\u017durnale Child Development paskelbtame dvejus metus trukusiame tyrime mokslininkai analizavo, kaip t\u0117v\u0173 nepritarimas veikia vaik\u0173 draugystes. Tyrim\u0105 vykd\u0117 Florida Atlantic University ir Mykolo Romerio universitetas, o steb\u0117jime dalyvavo 394 mokiniai nuo 9 iki 14 met\u0173, j\u0173 santykiai buvo sekami tris semestrus.<\/p>\n<p>Nors vaikai ir toliau mok\u0117si tose pa\u010diose klas\u0117se, ma\u017edaug tre\u010ddalis artimiausi\u0173 draugys\u010di\u0173 per steb\u0117jimo laikotarp\u012f nutr\u016bko. Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad da\u017eniausiai l\u016b\u017e\u012f nul\u0117m\u0117 b\u016btent motinos i\u0161sakyta neigiama nuomon\u0117 apie konkre\u010di\u0105 draugyst\u0119.<\/p>\n<h2>Kaip \u201esuveikia\u201c nepritarimas<\/h2>\n<p>T\u0117vai neretai mano, kad draudimas privers vaik\u0105 susim\u0105styti ir pa\u010diam atsitraukti nuo \u017ealingos \u012ftakos. Tyrimo i\u0161vados rodo kit\u0105 mechanizm\u0105: nepritarimas da\u017enai veikia kaip tiesioginis socialinis \u201estabdis\u201c, ma\u017einantis galimybes susitikti ir didinantis psichologin\u012f spaudim\u0105 atsisakyti ry\u0161io.<\/p>\n<p>\u201eMotinos yra labai veiksmingos santyki\u0173 \u201evykdytojos\u201c. Dauguma draugys\u010di\u0173 nei\u0161gyvena motinos pasmerkimo\u201c, \u2013 sak\u0117 Florida Atlantic University psichologijos profesorius Brettas Laursenas.<\/p>\n<p>Pasak tyr\u0117j\u0173, dalis vaik\u0173 nutraukia santyk\u012f tod\u0117l, kad nori \u012ftikti t\u0117vams, priima j\u0173 argumentus arba susiduria su prakti\u0161kais ribojimais. \u201eGali b\u016bti, kad paauglys leid\u017eiasi \u012ftikinamas. Arba nori, kad t\u0117vai b\u016bt\u0173 patenkinti. Arba draugyst\u0119 u\u017egniau\u017eia t\u0117v\u0173 nustatyti apribojimai\u201c, \u2013 sak\u0117 pirmoji tyrimo autor\u0117 Goda Kaniu\u0161onyt\u0117.<\/p>\n<p>Kitu atveju draugyst\u0117 nesubyra i\u0161 karto, bet palaipsniui praranda kokyb\u0119. Kai vaikas nuolat girdi kritik\u0105 apie draug\u0105, santykyje atsiranda \u012ftampa, ma\u017e\u0117ja \u0161iluma ir parama, o draugas gali jaustis nepageidaujamas. Ilgainiui ry\u0161ys tampa toks nepatogus, kad nutr\u016bksta savaime.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai neb\u016btinai gera \u017einia<\/h2>\n<p>Nors \u201eu\u017edraustas\u201c draugas da\u017enai i\u0161 ties\u0173 dingsta i\u0161 vaiko kasdienyb\u0117s, mokslininkai ragina tokios baigties nelaikyti pergale. Nutraukta draugyst\u0117 gali reik\u0161ti, kad vaikas laikinai lieka be artim\u0173 ry\u0161i\u0173 arba yra priverstas rinktis i\u0161 ma\u017eiau tinkam\u0173 alternatyv\u0173.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia ir rizikas vaiko emocinei savijautai: socialinis atst\u016bmimas, vieni\u0161umas ir silpnesnis draug\u0173 palaikymas gali didinti pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 bendraam\u017ei\u0173 paty\u010dioms. Vaikai, neturintys draug\u0173, da\u017eniau atsiduria pa\u017eeid\u017eiamoje pozicijoje klas\u0117je ir kieme, o tai gali atsiliepti pasitik\u0117jimui savimi bei elgesiui.<\/p>\n<p>Tyrime taip pat pasteb\u0117tas am\u017eiaus skirtumas. Jaunesni vaikai po motinos \u012fsiki\u0161imo da\u017eniau patirdavo palaikymo suma\u017e\u0117jim\u0105 draugyst\u0117je, o vyresniems tai grei\u010diau tapdavo tiesioginiu signalu ry\u0161\u012f nutraukti. Vis d\u0117lto bendras scenarijus kartojosi abiejose grup\u0117se: nepritarimas, prast\u0117janti santyki\u0173 kokyb\u0117 ir galiausiai i\u0161siskyrimas.<\/p>\n<h2>K\u0105 si\u016blo mokslininkai vietoj draudim\u0173<\/h2>\n<p>Autoriai si\u016blo alternatyv\u0105, kuri i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti ma\u017eiau \u201egrie\u017eta\u201c, bet ilgainiui veiksmingesn\u0117. Vietoj draudim\u0173 rekomenduojama stiprinti ry\u0161\u012f su vaiku, kurti namuose \u0161ilt\u0105 ir palaikan\u010di\u0105 atmosfer\u0105, o rizikingas situacijas aptarti ramiai ir konkre\u010diai.<\/p>\n<p>\u201eVietoj sunkios rankos geriau kurti namuose \u0161ilumos ir palaikymo atmosfer\u0105. Tai ne tik stiprina ry\u0161\u012f su t\u0117vais, bet ir padeda vaikams atsispirti neigiamam bendraam\u017ei\u0173 spaudimui bei kurti sveikas draugystes\u201c, \u2013 sak\u0117 B. Laursenas.<\/p>\n<p>Specialist\u0173 po\u017ei\u016briu, t\u0117v\u0173 tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne greitai \u201enukirsti\u201c nepatinkan\u010di\u0105 draugyst\u0119, o pad\u0117ti vaikui ugdyti socialinius \u012fg\u016bd\u017eius ir geb\u0117jim\u0105 atpa\u017einti rizik\u0105. Tai ypa\u010d svarbu paauglyst\u0117je, kai draug\u0173 \u012ftaka did\u0117ja, o vien draudimai gali paskatinti slapt\u0105 bendravim\u0105 ir silpnesn\u012f atvirum\u0105 namuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad motin\u0173 nepritarimas da\u017enai nutraukia vaik\u0173 draugystes, ta\u010diau tai gali didinti vieni\u0161um\u0105 ir paty\u010di\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[9732,20131,7132,10904,3936,3938,6837],"miestas":[],"class_list":["post-27907","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimas","tag-draugyste","tag-florida-atlantic-university","tag-mykolo-romerio-universitetas","tag-paauglyste","tag-patycios","tag-tevyste","tag-vaiku-psichologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27907"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27907\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27907"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}