Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didel\u0119 klaid\u0105, jei artimiausiu metu v\u0117l grie\u017etins pinig\u0173 politik\u0105, nors euro zonoje vis ai\u0161kiau matyti ekonomikos v\u0117simo \u017eenklai. Tok\u012f vertinim\u0105 i\u0161sak\u0117 \u201eBerenberg\u201c vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, persp\u0117damas, kad per agresyvus pal\u016bkan\u0173 didinimas gali past\u016bm\u0117ti region\u0105 \u012f recesij\u0105.<\/p>\n
Pasak ekonomisto, did\u017eiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Pranc\u016bzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kain\u0173 \u0161oko. D\u0117l to susiformavo situacija, kai kain\u0173 spaudimas i\u0161lieka, ta\u010diau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eSvarbu atskirti tai, k\u0105 centriniai bankai, deja, tik\u0117tina, darys, ir tai, kas b\u016bt\u0173 teisinga\u201c, \u2013 sak\u0117 Holgeris Schmiedingas.<\/p>\n
ECB paskutiniame pos\u0117dyje paliko ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105 2 proc. ir pripa\u017eino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo l\u0117t\u0117jimo rizikos sustipr\u0117jo. Tuo pat metu baland\u012f metin\u0117 infliacija euro zonoje siek\u0117 3 proc., tai yra auk\u0161\u010diausias lygis nuo 2023 met\u0173 rugs\u0117jo ir vis dar gerokai vir\u0161ija ECB siekiam\u0105 2 proc. tiksl\u0105.<\/p>\n
Rinkose pla\u010diai tikimasi, kad bir\u017eelio 11 dien\u0105 ECB gali gr\u012f\u017eti prie pal\u016bkan\u0173 didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotoj\u0173 yra 0,25 procentinio punkto \u017eingsnis. Vis d\u0117lto kritikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasi\u016blos veiksniais, \u012fskaitant energij\u0105 ir geopolitines rizikas, o pal\u016bkan\u0173 didinimas \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tiesiogiai nei\u0161sprend\u017eia.<\/p>\n
Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklaus\u0173 signalai rodo silpstan\u010di\u0105 paklaus\u0105 ir atsarg\u0173 elgsenos poky\u010dius, o tai rei\u0161kia, kad kain\u0173 spaudimas gali ma\u017e\u0117ti ir be papildomo pal\u016bkan\u0173 sm\u016bgio. Jo vertinimu, jeigu nam\u0173 \u016bkiai daugiau l\u0117\u0161\u0173 skiria b\u016btinoms i\u0161laidoms, pavyzd\u017eiui, energijai, kit\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausa nat\u016braliai krenta, o tai ilgainiui ma\u017eina infliacijos temp\u0105.<\/p>\n
\u201eJei ECB bir\u017eel\u012f kels pal\u016bkanas, tai tik padidins ekonomin\u0119 kan\u010di\u0105. Jei po to sekt\u0173 dar keli k\u0117limai, tik\u0117tina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Holgeris Schmiedingas.<\/p>\n
Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinam\u0173j\u0173 draudimo pal\u016bkan\u0173 didinim\u0173, kai sprendimai labiau remiasi prognoz\u0117mis nei tuo, kas jau \u012fvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su u\u017esit\u0119susiu kain\u0173 spaudimu, ta\u010diau rizika ta, kad grie\u017etinimas b\u016bt\u0173 atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai v\u0117liau verst\u0173 centrinius bankus grei\u010diau pereiti prie pal\u016bkan\u0173 ma\u017einimo.<\/p>\n
Artimiausiais m\u0117nesiais ton\u0105 rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kain\u0173 dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliacij\u0105 ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ekonomistas persp\u0117ja, kad ECB pal\u016bkan\u0173 didinimas, nors infliacija siekia 3 proc., gali pagilinti ekonomikos l\u0117t\u0117jim\u0105 ir past\u016bm\u0117ti euro zon\u0105 \u012f recesij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":27921,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[20153,4658,1620,135,134,2445,6334],"miestas":[],"class_list":["post-27920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aplinka","tag-berenberg","tag-euro-zona","tag-europos-centrinis-bankas","tag-infliacija","tag-palukanu-normos","tag-recesija","tag-stagfliacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27920"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27920\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27920"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}