Turtingiausi\u0173 0,1 proc. gyventoj\u0173 gaunam\u0173 pajam\u0173 dalis Europoje smarkiai skiriasi: Europos vidurkis siekia apie 4,5 proc., ta\u010diau kai kuriose \u0161alyse \u0161i grup\u0117 pasiima daugiau nei 6 proc. vis\u0173 pajam\u0173. Naujausi World Inequality Database duomenys rodo, kad skirtumus daugiausia lemia mokes\u010di\u0173 sistemos, perskirstymo mastas ir darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117.<\/p>\n
Skai\u010diai apima 35 Europos valstybes, \u012fskaitant Europos S\u0105jungos nares, \u0161alis kandidates, ELPA valstybes ir Jungtin\u0119 Karalyst\u0119. Rodiklis skai\u010diuojamas pagal pajamas iki mokes\u010di\u0173 ir socialini\u0173 i\u0161mok\u0173, tod\u0117l jis labiau atspindi pirmin\u0119 rinkos nelygyb\u0119, o ne tai, kas lieka po valstyb\u0117s perskirstymo.<\/p>\n
Pagal naujausius duomenis pajam\u0173 dalis, tenkanti turtingiausiems 0,1 proc., svyruoja nuo 1,6 proc. Nyderlanduose iki 10,2 proc. Sakartvele. Tai rei\u0161kia, kad kai kur pajamos vir\u0161uje koncentruojasi kelis kartus stipriau nei kitose Europos dalyse, nors kalbama apie t\u0105 pat\u012f siaur\u0105 gyventoj\u0173 sluoksn\u012f.<\/p>\n
Tarp Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 i\u0161siskiria Estija, kur turtingiausi 0,1 proc. gauna apie 8,3 proc. vis\u0173 pajam\u0173. Toliau rikiuojasi Bulgarija su 7,5 proc. ir Lenkija su 7,0 proc., o tai rodo ry\u0161kesn\u0119 pajam\u0173 koncentracij\u0105 dalyje Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Vir\u0161 6 proc. ribos patenka ir kai kurios \u0161alys kandidat\u0117s: Serbijoje rodiklis siekia apie 6,9 proc., Turkijoje \u2013 6,1 proc. Tuo metu Danijoje (5,8 proc.) ir Rumunijoje (5,1 proc.) turtingiausio sluoksnio pajam\u0173 dalis taip pat vir\u0161ija 5 proc.<\/p>\n
Did\u017eiosios Vakar\u0173 Europos ekonomikos, neskai\u010diuojant Italijos, telkiasi gana arti viena kitos: Ispanijoje rodiklis siekia apie 5,0 proc., Vokietijoje, Pranc\u016bzijoje ir Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u2013 po ma\u017edaug 4,9 proc. Airija, su 4,8 proc., yra kiek auk\u0161\u010diau u\u017e Europos vidurk\u012f.<\/p>\n
Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad skirtingus rezultatus lemia ne vien atlyginim\u0173 lygiai, bet ir institucijos, kurios formuoja, kiek pajam\u0173 perskirstoma per mokes\u010dius ir socialin\u0119 politik\u0105. Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje perskirstymas da\u017enai b\u016bna silpnesnis, tod\u0117l prie\u0161 mokes\u010dius matoma didesn\u0117 pajam\u0173 koncentracija vir\u0161uje.<\/p>\n
\u201e\u0160alys skiriasi tuo, kiek jos perskirsto pajamas per mokes\u010dius ir socialin\u0119 politik\u0105, o Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje perskirstymas da\u017enai yra ma\u017eesnis\u201c, \u2013 sak\u0117 University College London ekonomistas Pawelas Bukowskis.<\/p>\n
Kitas svarbus veiksnys \u2013 darbo rinkos strukt\u016bra: kolektyvini\u0173 deryb\u0173 stiprumas, darbo u\u017emokes\u010dio suspaudimas, nedarbo lygis ir socialinio draudimo apr\u0117ptis. \u0160alyse, kur kolektyvin\u0117s derybos stipresn\u0117s ir socialin\u0117 apsauga platesn\u0117, pajam\u0173 atotr\u016bkis iki mokes\u010di\u0173 paprastai b\u016bna ma\u017eesnis, tod\u0117l ir 0,1 proc. dalis atrodo kuklesn\u0117.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f metodinius skirtumus, kurie gali paveikti palyginimus: skirtingas kapitalo pajam\u0173 apskaitymas, deklaravimo taisykl\u0117s, neoficialios ekonomikos mastas ar pensij\u0173 sistem\u0173 ypatumai. D\u0117l to dalis \u0161ali\u0173 gali atrodyti labiau nelygios ne vien d\u0117l realios pajam\u0173 koncentracijos, bet ir d\u0117l to, kaip pajamos patenka \u012f administracinius duomenis.<\/p>\n
\u017demiau lentel\u0117je esan\u010dios \u0161alys da\u017enai pasi\u017eymi ma\u017eesne pajam\u0173 koncentracija pa\u010diame vir\u0161uje: Nyderlandai (1,6 proc.), Kipras (2,2 proc.), Juodkalnija, Slov\u0117nija ir Belgija (po 2,3 proc.), Albanija ir Latvija (po 2,4 proc.). Italijos duomenys WID baz\u0117je yra senesni ir siekia 2,0 proc. (2015 metais), ta\u010diau kituose WID tyrimuose pateikiami ir auk\u0161tesni vertinimai naujesniais metais.<\/p>\n
Ilgo laikotarpio pj\u016bvis rodo, kad turtingiausi\u0173 0,1 proc. pajam\u0173 dalis Europoje XX am\u017eiaus viduryje buvo gerokai didesn\u0117, v\u0117liau iki a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos ir devintojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios ry\u0161kiai smuko. Nuo devintojo de\u0161imtme\u010dio ji v\u0117l augo, o po 2008 met\u0173 finans\u0173 kriz\u0117s suma\u017e\u0117jo ir pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f i\u0161liko gana stabili.<\/p>\n
Naujausias apibendrintas rodiklis rodo, kad 2024 metais Europoje turtingiausi 0,1 proc. gavo apie 4,54 proc. vis\u0173 pajam\u0173. Vis d\u0117lto \u0161ali\u0173 skirtumai i\u0161lieka dideli, tod\u0117l diskusijos apie mokes\u010di\u0173 progresyvum\u0105, kapitalo pajam\u0173 apmokestinim\u0105 ir kolektyvini\u0173 deryb\u0173 vaidmen\u012f grei\u010diausiai tik stipr\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Turtingiausi\u0173 0,1 proc. pajam\u0173 dalis Europoje svyruoja nuo 1,6 iki 10,2 proc.: kur ji did\u017eiausia ir kod\u0117l mokes\u010diai bei darbo rinka tai lemia?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":27946,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[20183,3992,20185,8026,10136,20182,20184],"miestas":[],"class_list":["post-27945","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-1-proc","tag-estija","tag-kolektyvines-derybos","tag-mokesciu-politika","tag-pajamu-nelygybe","tag-turtingiausi-0","tag-world-inequality-database"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27945","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27945"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27945\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27946"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27945"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27945"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27945"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27945"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}