Energetikos rinkose augant neapibr\u0117\u017etumui ir geopolitinei \u012ftampai, Europos S\u0105jungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 vaidmen\u012f stiprinant energijos nepriklausomyb\u0119. Tok\u012f pos\u016bk\u012f skatina ir pastar\u0173j\u0173 met\u0173 pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojan\u010dios.<\/p>\n
Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 dalis bendrame ES energijos vartojime priart\u0117jo prie 50 proc. Kai kurios valstyb\u0117s, pavyzd\u017eiui, Austrija ir \u0160vedija, jau dabar did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f poreikio patenkina i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n
Nors did\u017eiausia \u017ealios elektros dalis ES vis dar pagaminama i\u0161 v\u0117jo ir hidroenergijos, b\u016btent saul\u0117s energetika i\u0161siskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saul\u0117s dalis nuo 2008 metais buvusio ma\u017edaug 1 proc. iki 2024 metais vir\u0161ijo 23 proc.<\/p>\n
Tokia dinamika siejama su technologij\u0173 pigimu, greitesniu projekt\u0173 \u012fgyvendinimu ir vis aktyvesniu saul\u0117s elektrini\u0173 diegimu ant pastat\u0173 stog\u0173 bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saul\u0117s gamyba pagal apimt\u012f gali aplenkti hidroenergij\u0105.<\/p>\n
Eurostato statistika atskleid\u017eia, kad did\u017eiausi\u0105 peln\u0105 ES \u017ealiojoje ekonomikoje generuoja ne elektr\u0105 gaminantys sektoriai, o atliek\u0173 tvarkymas. 2023 metais \u0161ios veiklos sukurta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 vir\u0161ijo 200 milijon\u0173 eur\u0173 ir per de\u0161imtmet\u012f \u0161oktel\u0117jo apie 78 proc.<\/p>\n
Tai ma\u017edaug dvigubai daugiau nei kit\u0173, pagal vert\u0119 sekan\u010di\u0173 veikl\u0173, susijusi\u0173 su nuotek\u0173 tvarkymu ir med\u017eiag\u0173 atgavimu. Atliek\u0173 tvarkymas taip pat i\u0161lieka did\u017eiausiu darbdaviu \u017ealiojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 \u017emoni\u0173 visoje ES.<\/p>\n
\u017daliojoje ekonomikoje darbo viet\u0173 skai\u010dius ES per ma\u017eiau nei de\u0161imtmet\u012f i\u0161augo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais j\u0173 buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skai\u010dius pasiek\u0117 5 800 000.<\/p>\n
Didel\u0117 dalis u\u017eimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastat\u0173 efektyvumo didinimui ir atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 infrastrukt\u016brai. Greta to i\u0161lieka svarbios sritys, susijusios su dirvo\u017eemio ir po\u017eeminio vandens apsauga bei nuotek\u0173 tvarkymu, kurios reikalauja specifini\u0173 kompetencij\u0173.<\/p>\n
Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 met\u0173 ES \u017ealiosios ekonomikos sukuriama vert\u0117 augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutini\u0161kai siek\u0117 beveik 8 proc. Per ma\u017eiau nei de\u0161imtmet\u012f bendra sektoriaus apimtis beveik padvigub\u0117jo ir 2023 metais siek\u0117 apie 1 330 000 000 eur\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto politin\u0117je darbotvark\u0117je matomas poslinkis \u012f reguliavimo supaprastinim\u0105, kuris verslui \u017eada ma\u017eesn\u0119 administracin\u0119 na\u0161t\u0105, bet daliai ekspert\u0173 kelia rizik\u0173 d\u0117l aplinkosaugini\u0173 standart\u0173 silpninimo. Diskusijas kursto ir atid\u0117tos ar su\u0161velnintos iniciatyvos, nukreiptos prie\u0161 \u017eali\u0105j\u012f smegen\u0173 plovim\u0105, pesticid\u0173 ma\u017einim\u0105 bei gamtos atk\u016brimo tikslus.<\/p>\n
Rinkai tai rei\u0161kia dvejop\u0105 signal\u0105: viena vertus, investicij\u0173 ir darbo viet\u0173 augim\u0105 toliau stumia technologij\u0173 pa\u017eanga, kita vertus, spart\u0105 gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES i\u0161laikys ankstesn\u012f temp\u0105, ypa\u010d atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 ir \u017eiedin\u0117s ekonomikos srityse.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
ES atsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173 dalis art\u0117ja prie 50 proc., o saul\u0117s energetika auga rekordiniu tempu, ta\u010diau pelningiausias sektorius \u2013 atliek\u0173 tvarkymas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":27950,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[392,516,2513,490,20186,6410],"miestas":[],"class_list":["post-27949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-atlieku-tvarkymas","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-eurostatas","tag-saules-elektrines","tag-zalieji-darbai","tag-ziedine-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27949"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27949\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30144,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27949\/revisions\/30144"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27949"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}