Auksas vertinamas ne tik d\u0117l retumo ar spindesio, bet ir d\u0117l itin didelio atsparumo korozijai. Skirtingai nei gele\u017eis ar varis, jis prakti\u0161kai ner\u016bdija ir neapsine\u0161a oksid\u0173 sluoksniu net po labai ilgo laiko.<\/p>\n
\u0160i savyb\u0117 chemijoje siejama su vadinamuoju cheminiu kilnumu, kai med\u017eiaga ma\u017eai reaguoja su aplinkoje esan\u010diu deguonimi. Vis d\u0117lto klausimas, kas tiksliai lemia tok\u012f auksui b\u016bding\u0105 inerti\u0161kum\u0105, ilg\u0105 laik\u0105 buvo ai\u0161kinamas gana apibendrintai.<\/p>\n
Tulane universiteto mokslininkai Santu Biswas ir Matthew M. Montemore kompiuterin\u0117mis simuliacijomis i\u0161nagrin\u0117jo, kaip deguonies molekul\u0117s s\u0105veikauja su skirtingos sandaros aukso pavir\u0161iais. Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta tam, ar deguonies molekul\u0117 gali \u201eperskilti\u201c \u012f du aktyvius deguonies atomus.<\/p>\n
Modeliuota dviem atvejais: kai pavir\u0161iaus atomai susirikiuoja \u012f labai tanki\u0105, stabili\u0105, \u0161e\u0161iakamp\u0119 strukt\u016br\u0105, ir kai susidaro laisvesnis, labiau kvadratinis motyvas. B\u016btent \u0161is skirtumas, anot autori\u0173, ir paai\u0161kina, kod\u0117l masyvus auksas beveik neoksiduojasi.<\/p>\n
Tankiame \u0161e\u0161iakampiame tinkle deguonies molekulei tiesiog neu\u017etenka \u201evietos\u201c patogiai suirti, tod\u0117l oksidacijos procesas beveik neprasideda. Laisvesn\u0117je, kvadratin\u0117je geometrijoje s\u0105lygos prie\u0161ingos, tod\u0117l deguonis daug lengviau aktyvuojamas.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad nanodaleli\u0173 elgsena gali stipriai skirtis nuo masyvaus metalo. Ma\u017eose aukso dalel\u0117se ne visada susiformuoja tobulai \u201eu\u017erakintas\u201c tankus pavir\u0161ius, tod\u0117l atsiveria reaktyvesni plotai, kuriuose deguonies aktyvacija tampa reali.<\/p>\n
Tai svarbu kataliz\u0117je, kur deguonies aktyvavimas yra vienas pagrindini\u0173 \u017eingsni\u0173 daugelyje oksidacijos reakcij\u0173. Pavyzd\u017eiui, norint paversti anglies monoksid\u0105 anglies dioksidu, reikalingi reaktyv\u016bs deguonies atomai, o metal\u0173 pavir\u0161iai gali pad\u0117ti deguoniui \u201eatsiskirti\u201c.<\/p>\n
Tokiuose procesuose auksas teori\u0161kai b\u016bt\u0173 patrauklus, nes yra chemi\u0161kai stabilus ir pats nelink\u0119s greitai irti. Tuo tarpu aktyvesni katalizatoriai neretai sukelia nepageidaujam\u0173 \u0161alutini\u0173 reakcij\u0173 arba laikui b\u0117gant koroduoja.<\/p>\n
Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai si\u016blo praktin\u0119 krypt\u012f, kaip kurti aukso pagrindu pagamintus katalizatorius: ma\u017einti pavir\u0161iaus \u201esusitvarkym\u0105\u201c \u012f tanki\u0105 strukt\u016br\u0105 arba stabilizuoti kvadratinius ir sta\u010diakampius motyvus. Taip b\u016bt\u0173 galima suderinti du, i\u0161 pa\u017ei\u016bros prie\u0161ingus, tikslus: atsparum\u0105 korozijai ir didesn\u012f katalizin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n
\u201eTai suteikia nauj\u0105 supratim\u0105, kod\u0117l auksas toks inerti\u0161kas deguonies at\u017evilgiu, ir rodo, kad kvadratin\u0117s ar sta\u010diakamp\u0117s strukt\u016bros gali reik\u0161mingai padidinti oksidacijos reakcij\u0173 katalizin\u012f efektyvum\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Tyrimo i\u0161vados paskelbtos \u017eurnale Physical Review Letters. Mokslinink\u0173 teigimu, tokie modeliavimai gali pad\u0117ti tiksliau projektuoti pavir\u0161ius, kurie reikalingi \u0161varesn\u0117ms, stabilesn\u0117ms ir ilgaam\u017ei\u0161kesn\u0117ms katalizin\u0117ms technologijoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas parod\u0117, kad auksas ner\u016bdija d\u0117l itin tankios atom\u0173 strukt\u016bros pavir\u0161iuje, o nanodalel\u0117s gali tapti veiksmingais katalizatoriais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28015,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[654,20264,10915,12963,20263,20265],"miestas":[],"class_list":["post-28014","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-auksas","tag-deguonis","tag-katalizatoriai","tag-korozija","tag-nanodaleles","tag-pavirsiaus-chemija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28014","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28014"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28014\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28015"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28014"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28014"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28014"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28014"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}