Kol dinozaurai dominavo sausumoje, vandenynuose klest\u0117jo mil\u017eini\u0161ki j\u016br\u0173 ropliai, kuri\u0173 istorij\u0105 dabar pasakoja nauja paroda Londono Gamtos istorijos muziejuje. Ekspozicija Jur\u0173 vandenynai: gelmi\u0173 pabaisos lankytojams primena, kad ma\u017edaug prie\u0161 200 milijon\u0173 met\u0173 po vandeniu vyko ne ma\u017eiau \u012fsp\u016bdinga kova d\u0117l i\u0161likimo.<\/p>\n
Muziejus parodoje akcentuoja ne vien \u012fsp\u016bding\u0105 mast\u0105, bet ir mokslin\u0119 \u017einut\u0119: fosilij\u0173 \u012fra\u0161as leid\u017eia atsekti, kaip praeities klimato svyravimai keit\u0117 ekosistemas. Tokia prieiga tampa ypa\u010d aktuali \u0161iandien, kai vandenynai \u0161yla ir r\u016bg\u0161t\u0117ja d\u0117l did\u0117jan\u010dios \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 koncentracijos.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 eksponat\u0173 \u2013 pleziozauras, ilgo kaklo j\u016br\u0173 roplys, gal\u0117j\u0119s u\u017eaugti iki 12 metr\u0173 ilgio. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad nors \u0161ie gyv\u016bnai gyveno j\u016brose, jie kv\u0117pavo oru ir tur\u0117jo reguliariai i\u0161nirti \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n
Ekspozicija leid\u017eia geriau suprasti ir j\u0173 jud\u0117jim\u0105: keturios \u012f sparnus pana\u0161ios gal\u016bn\u0117s veik\u0117 koordinuotai, tod\u0117l gyv\u016bnas tarsi skland\u0117 per vanden\u012f. Tokie anatominiai sprendimai rodo, kaip evoliucija prisitaik\u0117 prie skirting\u0173 j\u016brini\u0173 med\u017eiokl\u0117s strategij\u0173.<\/p>\n
\u201ePleziozauras tur\u0117jo ilg\u0105 kakl\u0105, ma\u017e\u0105 galv\u0105 ir keturias \u012f sparnus pana\u0161ias plaukmenis, kuriomis tarsi skrisdavo per vandenyn\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Gamtos istorijos muziejaus fosilini\u0173 ropli\u0173 ir varliagyvi\u0173 kuratorius dr. Marc E. H. Jones.<\/p>\n
Paroda s\u0105moningai per\u017eengia vien pramogin\u012f ribo\u017eenkl\u012f ir kelia klausim\u0105, k\u0105 praeities vandenynai gali pasakyti apie dabart\u012f. Muziejaus tyr\u0117jai primena, kad per milijonus met\u0173 klimato poky\u010diai ne kart\u0105 prisid\u0117jo prie masini\u0173 i\u0161nykim\u0173, o j\u016br\u0173 ekosistemos \u012f poky\u010dius reaguoja ypa\u010d jautriai.<\/p>\n
Kuratori\u0173 teigimu, fosilij\u0173 \u012fra\u0161as rodo, kad net palyginti l\u0117ti temperat\u016bros ir chemijos poky\u010diai gali perbrai\u017eyti maisto grandines ir pakeisti r\u016b\u0161i\u0173 paplitim\u0105. \u0160iandien situacija i\u0161skirtin\u0117 tuo, kad daugelis proces\u0173 vyksta spar\u010diau, o tai didina rizik\u0105, jog ekosistemos nesp\u0117s prisitaikyti.<\/p>\n
\u201eKai kurie klimato poky\u010diai praeityje buvo l\u0117ti, palyginti su tuo, kas vyksta \u0161iandien, ta\u010diau net ir toks santykinai l\u0117tas klimato kitimas gali stipriai paveikti ekosistem\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 dr. Marc E. H. Jones.<\/p>\n
Muziejus taip pat pabr\u0117\u017eia \u017emogaus veiklos mast\u0105: per pastaruosius 200 met\u0173 \u012f atmosfer\u0105 pateko daugiau kaip 2 000 gigaton\u0173 anglies dioksido, o tai didina \u017dem\u0117s sulaikom\u0105 \u0161ilum\u0105. D\u0117l to kyla vidutin\u0117 oro ir vandenyn\u0173 temperat\u016bra, o j\u016brin\u0117s buvein\u0117s patiria papildom\u0105 spaudim\u0105.<\/p>\n
Jur\u0173 vandenynai: gelmi\u0173 pabaisos Londono Gamtos istorijos muziejuje veiks iki 2027 met\u0173 sausio 3 dienos. Organizatoriai tikisi, kad lankytojai i\u0161 parodos i\u0161eis ne tik su \u012fsp\u016bd\u017eiais apie prie\u0161istorinius pl\u0117\u0161r\u016bnus, bet ir su ai\u0161kesniu supratimu, kod\u0117l vandenyn\u0173 poky\u010diai \u0161iandien tapo viena svarbiausi\u0173 klimato politikos tem\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Londono Gamtos istorijos muziejaus paroda apie juros periodo j\u016br\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bnus primena, kaip klimato kaita praeityje keit\u0117 vandenyn\u0173 ekosistemas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28033,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[1525,20291,20292,20293,673,2703,20294],"miestas":[],"class_list":["post-28031","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-fosilijos","tag-gamtos-istorijos-muziejus","tag-juros-periodas","tag-juru-ropliai","tag-klimato-kaita","tag-londonas","tag-pleziozauras"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28031","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28031"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28031\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28033"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28031"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28031"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28031"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28031"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}