Naujausi tyrimai rodo, kad Did\u017eioji piramid\u0117 Gizoje i\u0161skirtinai gerai atlaiko \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 poveik\u012f, o jos ilgaam\u017ei\u0161kumas grei\u010diausiai n\u0117ra vien s\u0117km\u0117s rezultatas. Egipto ir Japonijos mokslininkai, tirdami konstrukcijos vibracijas, pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad piramid\u0117 energij\u0105 sklaido taip, kaip tai daroma \u0161iuolaikin\u0117je in\u017einerijoje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai piramid\u0117s viduje ir aplink j\u0105 \u012freng\u0117 seismometrus 37 ta\u0161kuose. Prietaisai fiksavo vadinam\u0105sias fonines vibracijas, kurias sukelia nat\u016bral\u016bs \u017eem\u0117s virpesiai, v\u0117jas ar \u017emogaus veikla, ir leido \u012fvertinti, kaip mil\u017eini\u0161kas statinys reaguoja \u012f virpesius skirtingose vietose.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad konstrukcija elgiasi stabiliai ir gana vienodai, nepaisant sud\u0117tingos vidin\u0117s sandaros ir did\u017eiuli\u0173 matmen\u0173. Tai svarbu, nes nelygus virpesi\u0173 pasiskirstymas paprastai didina rizik\u0105, kad tam tikrose vietose susikaups \u012ftempiai ir atsiras pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, vienas pagrindini\u0173 atsparumo veiksni\u0173 yra piramid\u0117s geometrija. Plati baz\u0117 ir santykinai \u017eemas svorio centras ma\u017eina tikimyb\u0119, kad per stipresnius sukr\u0117timus konstrukcija bus destabilizuota.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbi ir simetrija, nes ji padeda apkrovas ir energij\u0105 paskirstyti tolygiau. Vietoj to, kad virpesiai kaupt\u0173si viename silpnesniame ta\u0161ke, jie labiau i\u0161sisklaido per vis\u0105 masyv\u0105.<\/p>\n
Tyrime akcentuojama ir vidini\u0173 kamer\u0173 bei koridori\u0173 reik\u0161m\u0117. Ypa\u010d i\u0161skiriamos vadinamosios i\u0161krovos kameros vir\u0161 Karaliaus kameros, kurios, kaip manoma, gali pad\u0117ti ma\u017einti \u012ftempius ir efektyviau sklaidyti vibracij\u0173 energij\u0105.<\/p>\n
Toks sprendimas teori\u0161kai ma\u017eina ply\u0161i\u0173 atsiradimo rizik\u0105 ir saugo masyvius akmens blokus nuo pa\u017eeidim\u0173. Tai atitinka bendr\u0105 in\u017einerin\u0119 logik\u0105, kai ertm\u0117s ir sluoksniai gali keisti vibracij\u0173 sklidim\u0105 konstrukcijoje.<\/p>\n
Papildomu privalumu laikoma tai, kad piramid\u0117 pastatyta ant stabilaus kalkakmenio uolienos pagrindo. Tvirta geologin\u0117 \u201eplatforma\u201c gali suma\u017einti dal\u012f nepalanki\u0173 efekt\u0173, kurie pasirei\u0161kia pastatams, stovintiems ant mink\u0161tesni\u0173 ar nevienaly\u010di\u0173 grunt\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad statinys i\u0161liko po stipri\u0173 regiono \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173, \u012fskaitant 1847 ir 1992 metais fiksuotus sukr\u0117timus, kai dalis jaunesni\u0173 pastat\u0173 apylink\u0117se patyr\u0117 rimt\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Toks istorinis kontekstas padeda geriau \u012fvertinti, kad piramid\u0117s atsparumas n\u0117ra tik teorinis.<\/p>\n
Ar senov\u0117s egiptie\u010diai s\u0105moningai projektavo piramid\u0119 kaip atspari\u0105 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimams, lieka atviras klausimas. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad galutinis rezultatas rodo labai auk\u0161t\u0105 praktin\u012f supratim\u0105 apie mas\u0117s paskirstym\u0105, stabilum\u0105 ir apkrov\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n
Did\u017eioji piramid\u0117, laikoma faraono Cheopso kapaviete, pastatyta apie 2600 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Skai\u010diuojama, kad jai panaudota apie 2,3 milijono akmens blok\u0173, o pirminis auk\u0161tis siek\u0117 ma\u017edaug 146 metrus, tod\u0117l ji ilgus \u0161imtme\u010dius buvo auk\u0161\u010diausias \u017emogaus sukurtas statinys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad Did\u017eioji piramid\u0117 Gizoje gali sklaidyti \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 energij\u0105 d\u0117l formos, simetrijos ir vidini\u0173 kamer\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28174,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[20452,2573,19852,1536,19853,2578,4716],"miestas":[],"class_list":["post-28173","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-didzioji-piramide","tag-egiptas","tag-giza","tag-inzinerija","tag-seismologija","tag-senoves-egiptas","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28173","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28173"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28173\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28174"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28173"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28173"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28173"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28173"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}