{"id":28242,"date":"2026-05-22T20:48:41","date_gmt":"2026-05-22T20:48:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/22\/nerimo-ir-depresijos-banga-tyrimas-rodo-kad-psichikos-sutrikimu-turi-apie-12-mlrd-zmoniu\/"},"modified":"2026-05-22T20:48:41","modified_gmt":"2026-05-22T20:48:41","slug":"nerimo-ir-depresijos-banga-tyrimas-rodo-kad-psichikos-sutrikimu-turi-apie-12-mlrd-zmoniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/22\/nerimo-ir-depresijos-banga-tyrimas-rodo-kad-psichikos-sutrikimu-turi-apie-12-mlrd-zmoniu\/","title":{"rendered":"Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikim\u0173 turi apie 1,2 mlrd. \u017emoni\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris de\u0161imtme\u010dius spar\u010diai augo, o bendras \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 su psichikos sveikatos sutrikimais, skai\u010dius pasaulyje pasiek\u0117 apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos \u017eurnale \u201eThe Lancet\u201c paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analiz\u0117, ap\u017evelgusi duomenis iki 2023 met\u0173.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad nuo 1990 met\u0173 bendras psichikos sutrikim\u0173 paplitimas i\u0161augo apie 95 proc. Labiausiai i\u0161siskyr\u0117 did\u017eiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikim\u0173 \u0161uolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., tod\u0117l \u0161ios b\u016bkl\u0117s tapo da\u017eniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.<\/p>\n<p>\u201eAtsiliepti \u012f pasaulio gyventoj\u0173 psichikos sveikatos poreikius, ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173, yra pareiga, o ne pasirinkimas\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyrimo autoriai.<\/p>\n<h2>Kas patiria did\u017eiausi\u0105 na\u0161t\u0105?<\/h2>\n<p>Analiz\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad sutrikim\u0173 na\u0161ta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvej\u0173, vyrams \u2013 apie 552 mln. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ly\u010di\u0173 skirtumus lemian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012frodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys i\u0161lieka nepakankamai i\u0161tirtos.<\/p>\n<p>Publikacijoje minimi galimi paai\u0161kinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzd\u017eiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualin\u0117s prievartos rizik\u0105, tiek strukt\u016brines nelygybes, \u012fskaitant diskriminacij\u0105. Taip pat i\u0161skiriami biologiniai poky\u010diai, susij\u0119 su n\u0117\u0161tumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei did\u0117jantis vaidmen\u0173 ir atsakomybi\u0173 kr\u016bvis.<\/p>\n<p>Tarp moter\u0173 da\u017eniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat da\u017eniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyr\u0173 grup\u0117je da\u017eniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip d\u0117mesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.<\/p>\n<p>Did\u017eiausia psichikos sveikatos sutrikim\u0173 na\u0161ta pasauliniu mastu nustatyta 15\u201319 met\u0173 paaugli\u0173 grup\u0117je. Tai sustiprina signal\u0105, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirmin\u0117je sveikatos prie\u017ei\u016broje gali b\u016bti kriti\u0161kai svarb\u016bs.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l atvej\u0173 daug\u0117ja?<\/h2>\n<p>Tyrimo autoriai i\u0161skiria kelis reik\u0161mingus rizikos veiksnius: vaikyst\u0117je patirt\u0105 seksualin\u012f smurt\u0105, smurt\u0105 artimoje aplinkoje ir paty\u010dias. \u0160ie veiksniai siejami su \u012fvairiais sutrikimais, tarp j\u0173 depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pa\u017eymima, kad vien \u0161ie veiksniai nepaai\u0161kina viso \u0161uolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksni\u0173 paplitimas laikui b\u0117gant ne visada did\u0117jo, o j\u0173 paai\u0161kinama dalis 2023 metais sudar\u0117 apie 18 proc. psichikos sutrikim\u0173 DALY rodiklio, kuris parodo d\u0117l ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.<\/p>\n<p>Tod\u0117l augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetini\u0173 ir biologini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veika, skurdu, did\u0117jan\u010dia nelygybe, taip pat didel\u0117mis kriz\u0117mis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichin\u0117s nelaim\u0117s ir klimato kaitos padariniai. \u0160ie sukr\u0117timai veikia tiek tiesiogiai, didindami stres\u0105 ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomeni\u0173 atsparum\u0105 ir paslaug\u0173 prieinamum\u0105.<\/p>\n<h2>Sveikatos sistemos nesp\u0117ja paskui poreik\u012f<\/h2>\n<p>Tyrimo i\u0161vadose pabr\u0117\u017eiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausi\u0173 negalios prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje, o j\u0173 keliama \u017emogi\u0161koji ir ekonomin\u0117 na\u0161ta did\u0117ja. Tai atsiliepia \u0161eimoms, darbdaviams ir valstyb\u0117ms per ma\u017eesn\u012f produktyvum\u0105, ma\u017eesn\u012f dalyvavim\u0105 darbo rinkoje ir augant\u012f spaudim\u0105 sveikatos bei socialin\u0117s apsaugos sistemoms.<\/p>\n<p>Autoriai \u012fsp\u0117ja, kad paslaug\u0173 pl\u0117tra daugelyje \u0161ali\u0173 neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, \u017emoni\u0173, kuriems reikia pagalbos, daug\u0117ja grei\u010diau nei did\u0117ja galimyb\u0117s laiku gauti diagnostik\u0105, psichoterapij\u0105, vaistus ar t\u0119stin\u0119 psichosocialin\u0119 param\u0105.<\/p>\n<p>Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemon\u0117s da\u017enai yra kompleksin\u0117s: ankstyvas atpa\u017einimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, paty\u010di\u0173 ma\u017einimas, priklausomybi\u0173 gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomen\u0117se. Kartu vis didesnis d\u0117mesys skiriamas ir darbo viet\u0173 politikai, kuri ma\u017eint\u0173 perdegim\u0105 bei pad\u0117t\u0173 laiku nukreipti pagalbai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad 2023 metais su psichikos sveikatos sutrikimais gyveno apie 1,2 mlrd. \u017emoni\u0173, o labiausiai augo nerimo ir depresijos atvejai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28243,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5151,5152,2303,3936,1259,935,20509],"miestas":[],"class_list":["post-28242","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-depresija","tag-nerimo-sutrikimai","tag-paaugliai","tag-patycios","tag-psichikos-sveikata","tag-smurto-prevencija","tag-the-lancet"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28242","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28242"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28242\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28243"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28242"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28242"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28242"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28242"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}