Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali b\u016bti siejamas su geresniu mokini\u0173 elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra vien mitybos politika, bet ir priemon\u0117, galinti veikti mokyklos klimat\u0105 bei lygyb\u0119.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atlik\u0119 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ir Piet\u0173 Kor\u0117jos tyr\u0117jai analizavo apie 95 000 JAV mokykl\u0173 duomenis. Jie r\u0117m\u0117si JAV \u0160vietimo departamento Pilietini\u0173 teisi\u0173 biuro informacija, sukaupta 2011\u20132012 ir 2017\u20132018 mokslo metais.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad mokyklose, \u012fdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nu\u0161alinim\u0173 nuo pamok\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo. Pradin\u0117se klas\u0117se kritimas siek\u0117 apie 10 proc., o vyresn\u0117se klas\u0117se apie 6 proc.<\/p>\n
Nu\u0161alinimas nuo pamok\u0173 yra drausmin\u0117 priemon\u0117, kai mokinys laikinai neleid\u017eiamas \u012f pamokas. \u0160i praktika kai kuriose Europos \u0161alyse yra paplitusi, ta\u010diau, pavyzd\u017eiui, \u0160vedijoje tokia priemon\u0117 yra ribojama ar i\u0161 esm\u0117s netaikoma.<\/p>\n
Tyr\u0117jai akcentuoja, kad poveikis buvo ry\u0161kiausias mokyklose, kuriose anks\u010diau ma\u017eiau mokini\u0173 tur\u0117jo teis\u0119 \u012f nemokam\u0105 ar subsidijuot\u0105 maitinim\u0105. Tai leid\u017eia manyti, kad visuotinis modelis gali ma\u017einti stigmatizacij\u0105 ir didinti paslaugos pasiekiamum\u0105, o tai netiesiogiai veikia ir elges\u012f.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir \u012frankis gerinti mokyklos klimat\u0105 bei lygyb\u0119, ypa\u010d ten, kur anks\u010diau ma\u017eiau mokini\u0173 gaudavo param\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 \u0160iaur\u0117s Ajovos universiteto tyr\u0117jas Andresas Cuadros-Me\u00f1aca.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f tarp nemokamo maitinimo ir drausmini\u0173 priemoni\u0173. \u0160\u012fkart skirtumus, j\u0173 vertinimu, l\u0117m\u0117 naujesni duomenys ir metodai, geriau \u012fvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas prad\u0117jo taikyti nevienodu metu.<\/p>\n
Europoje mokini\u0173 maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos \u0161alys taiko beveik visuotin\u012f nemokam\u0105 maitinim\u0105, kitos j\u012f sieja su am\u017eiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalin\u0117s sistemos apskritai n\u0117ra. D\u0117l to diskusijos apie nemokamus pietus da\u017enai persikelia \u012f klausim\u0105, ar programa turi b\u016bti universali, ar tik tikslin\u0117.<\/p>\n
Suomija, \u0160vedija ir Estija da\u017eniausiai \u012fvardijamos kaip \u0161alys, kur nemokami piet\u016bs mokyklose u\u017etikrinami pla\u010diai ir nuosekliai per did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f mokymosi met\u0173. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokam\u0105 maitinim\u0105 tam tikroms klas\u0117ms, o apimtis priklauso nuo \u0161alies nustatyt\u0173 kriterij\u0173.<\/p>\n
Kitose valstyb\u0117se, pavyzd\u017eiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotini\u0173 nacionalini\u0173 nemokamo maitinimo program\u0173 n\u0117ra, o sprendimai da\u017eniau paliekami savivaldyb\u0117ms, mokykloms ar \u0161eimoms. Tokia \u012fvairov\u0117 rei\u0161kia, kad vieno \u201eeuropinio modelio\u201c kol kas n\u0117ra, o \u012frodymai apie papildomas naudas, \u012fskaitant elgesio poky\u010dius, tampa svarbia politikos diskusij\u0173 dalimi.<\/p>\n
Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos S\u0105jungoje 2022 metais 24,7 proc. vaik\u0173 buvo ties skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizikos riba. D\u0117l to mokyklos maitinimas vis da\u017eniau vertinamas kaip priemon\u0117, galinti ma\u017einti nelygyb\u0119 ir prisid\u0117ti prie mokymosi s\u0105lyg\u0173 stabilumo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad visuotiniai nemokami piet\u016bs gali ma\u017einti nu\u0161alinim\u0173 nuo pamok\u0173 skai\u010di\u0173; ap\u017evelgiame, kaip skiriasi Europos \u0161ali\u0173 modeliai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28608,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[20912,20911,20910,20913,7836,4463],"miestas":[],"class_list":["post-28607","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-moksleiviu-elgesys","tag-mokyklu-pietus","tag-nemokamas-maitinimas","tag-nusalinimas-nuo-pamoku","tag-socialine-atskirtis","tag-svietimo-politika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28607","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28607"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28607\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28608"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28607"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28607"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28607"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28607"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}