Kai kurie \u017eod\u017eiai vizualiai tarsi primena tai, k\u0105 rei\u0161kia, ir tai gali pad\u0117ti juos perskaityti grei\u010diau. Toki\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp \u017eod\u017eio formos ir prasm\u0117s mokslininkai vadina ikoni\u0161kumu, o naujesni tyrimai rodo, kad ji pasirei\u0161kia ne tik garsuose, bet ir ra\u0161te.<\/p>\n
Psichologijos tyr\u0117jai analizavo, kaip \u017emon\u0117s vertina daugiau kaip 3 000 angli\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pagal tai, kiek j\u0173 raid\u017ei\u0173 forma atrodo pana\u0161i \u012f reik\u0161m\u0119. Paai\u0161k\u0117jo, kad dalyviai da\u017enai sutardavo, kurie \u017eod\u017eiai atrodo labiau atitinkantys savo prasm\u0119, o toks sutapimas n\u0117ra vien atsitiktinis.<\/p>\n
Ikoni\u0161kumas kalboje da\u017eniausiai siejamas su garsu, kai \u017eodis primena tai, k\u0105 nusako, pavyzd\u017eiui, gyv\u016bn\u0173 skleid\u017eiamus garsus. Ta\u010diau ra\u0161ytin\u0117je kalboje taip pat gali veikti papildoma u\u017euomina: raid\u017ei\u0173 kont\u016brai, kampuotumas, apvalumas ar net \u017eod\u017eio ilgis.<\/p>\n
Tyrimuose pasteb\u0117ta, kad \u017eod\u017eiai, apib\u016bdinantys apvalius objektus ar judesius, neretai vertinami kaip labiau ikoni\u0161ki, jei juose yra daugiau apvali\u0173 raid\u017ei\u0173 form\u0173. Tuo metu kampuotos, \u201edygliuotos\u201c raid\u0117s da\u017eniau siejamos su a\u0161tresniais, kampuotais ar chaoti\u0161kesniais rei\u0161kiniais.<\/p>\n
Siekiant patikrinti, ar tokie \u012fsp\u016bd\u017eiai turi real\u0173 poveik\u012f, tyr\u0117jai lygino ikoni\u0161kumo vertinimus su keliomis didel\u0117mis duomen\u0173 baz\u0117mis, kuriose sukaupti matavimai, kaip greitai \u017emon\u0117s atpa\u017e\u012fsta \u017eod\u017eius. Tokiuose bandymuose dalyviams pateikiami tikri ir i\u0161galvoti \u017eod\u017eiai, o u\u017eduotis yra kuo grei\u010diau nuspr\u0119sti, ar \u017eodis egzistuoja.<\/p>\n
Rezultatai rod\u0117, kad \u017eod\u017eiai, kurie labiau atrodo pana\u0161\u016bs \u012f savo reik\u0161m\u0119, vidutini\u0161kai atpa\u017e\u012fstami grei\u010diau ir tiksliau. \u0160is ry\u0161ys i\u0161liko net tada, kai buvo atsi\u017evelgta \u012f kitus svarbius veiksnius, pavyzd\u017eiui, \u017eod\u017eio da\u017enum\u0105, ilg\u012f, ar tai, kaip lengva \u012fsivaizduoti jo reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Dar vienas svarbus pasteb\u0117jimas: labiau ikoni\u0161ki \u017eod\u017eiai da\u017eniau b\u016bna i\u0161mokstami anks\u010diau. Tai leid\u017eia kelti prielaid\u0105, kad vizualinis \u017eod\u017eio \u201eatitikimas\u201c gali palengvinti \u012fsiminim\u0105, ypa\u010d ankstyvame kalbos mokymosi etape.<\/p>\n
Raid\u0117s, kaip ra\u0161to sistemos elementai, istori\u0161kai kilo i\u0161 senesni\u0173 vizualini\u0173 \u017eenkl\u0173, ta\u010diau \u0161iuolaikiniam skaitytojui j\u0173 kilm\u0117 da\u017eniausiai nebeturi tiesiogin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Vis d\u0117lto pati id\u0117ja, kad ra\u0161to forma gali ne\u0161ti papildomos informacijos, dera su \u0161iuolaikiniu po\u017ei\u016briu, jog kalba veikia per daug kanal\u0173, o prasm\u0117 kuriama ne vien per \u201esaus\u0105\u201c \u017eodyn\u0105.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai gali b\u016bti aktualu \u0161vietime, ankstyvajame skaitymo mokyme ir net dizaino sprendimuose, kai tekstas turi b\u016bti lengvai perprantamas. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ikoni\u0161kumas n\u0117ra stebuklingas metodas, ta\u010diau tai dar viena subtili u\u017euomina, kuri kai kuriais atvejais padeda smegenims grei\u010diau apdoroti informacij\u0105.<\/p>\n
\u0160i kryptis gali b\u016bti \u012fdomi ir DI k\u016br\u0117jams, kurie kuria skaitymo bei kalbos apdorojimo sistemas. Jei ra\u0161to forma daro \u012ftak\u0105 \u017emogaus suvokimui, tai ateityje gali paskatinti tiksliau modeliuoti, kaip \u017emon\u0117s realiai skaito, mokosi ir atpa\u017e\u012fsta \u017eod\u017eius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad \u017eod\u017eiai, kuri\u0173 raid\u017ei\u0173 forma primena reik\u0161m\u0119, da\u017enai atpa\u017e\u012fstami grei\u010diau ir tiksliau, net \u012fvertinus kitus veiksnius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28648,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[102,20949,20951,6744,20950,6742],"miestas":[],"class_list":["post-28647","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dirbtinis-intelektas","tag-kalbos-tyrimai","tag-kognityvine-psichologija","tag-psicholingvistika","tag-rasto-sistemos","tag-skaitymas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28647","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28647"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28647\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28648"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28647"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28647"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28647"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28647"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}