V\u0117jo energetikos pl\u0117tra Europoje ir pasaulyje nuolat kelia klausim\u0105, kaip suderinti atsinaujinan\u010dios energijos gamyb\u0105 su biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsauga. Viena jautriausi\u0173 tem\u0173 \u2013 pauk\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimai su v\u0117jo turbin\u0173 ment\u0117mis ir kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vengimas skristi per v\u0117jo park\u0173 teritorijas.<\/p>\n
Nauji Helsinkio universiteto ir Ekseterio universiteto mokslinink\u0173 tyrimai rodo, kad dal\u012f rizikos gali pad\u0117ti suma\u017einti netik\u0117tai paprasta priemon\u0117 \u2013 skirtingas men\u010di\u0173 da\u017eymas. Id\u0117ja remiasi gamtoje paplitusiais \u012fsp\u0117jamaisiais spalv\u0173 deriniais, kurie daugeliui gyv\u016bn\u0173 signalizuoja pavoj\u0173.<\/p>\n
Iki \u0161iol dauguma turbin\u0173 men\u010di\u0173 da\u017eomos baltai ne d\u0117l estetikos. \u0160viesus pavir\u0161ius ma\u017eiau \u012fkaista saul\u0117je, o pati konstrukcija da\u017enai lengviau pastebima aviacijai, ta\u010diau pauk\u0161\u010diams toks sprendimas gali b\u016bti ne visada palankus \u2013 baltos ment\u0117s danguje kai kuriais atvejais tampa pras\u010diau atskiriamos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasi\u016bl\u0117 pa\u017evelgti \u012f evoliuci\u0161kai susiformavus\u012f elges\u012f: ry\u0161k\u016bs kontrastai, tokie kaip raudonos, geltonos ir juodos deriniai, gamtoje da\u017enai siejami su nuodingais ar pavojingais gyv\u016bnais. D\u0117l to dalis r\u016b\u0161i\u0173 instinktyviai vengia toki\u0173 signal\u0173 net ir netur\u0117damos ankstesn\u0117s patirties.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 sumanymo atspirties ta\u0161kas buvo tai, kad gamtoje daug gyv\u016bn\u0173 naudoja spalvas, kad \u012fsp\u0117t\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bnus apie pavoj\u0173. Da\u017enai polinkis vengti tam tikr\u0173 spalv\u0173 derini\u0173 yra geneti\u0161kai nulemtas\u201c, \u2013 sak\u0117 Helsinkio universiteto profesor\u0117 Johanna Mappes.<\/p>\n
Kad patikrint\u0173 hipotez\u0119, mokslininkai atliko elgsenos bandymus, kuriuose naudotas specialus jutiklinis ekranas, pritaikytas pauk\u0161\u010diams. Jame buvo rodomi besisukan\u010di\u0173 v\u0117jo turbin\u0173 men\u010di\u0173 vaizdai su skirtingais ra\u0161tais, o pauk\u0161\u010diai gal\u0117jo rinktis, prie kuri\u0173 variant\u0173 art\u0117ti.<\/p>\n
Bandymuose su did\u017eiosiomis zyl\u0117mis ry\u0161kiausi\u0105 atbaidymo efekt\u0105 suk\u0117l\u0117 raudonos, geltonos ir juodos spalv\u0173 kombinacijos. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161i reakcija buvo stipresn\u0117 nei naudojant da\u017eniau aptariamus sprendimus, pavyzd\u017eiui, vien\u0105 juodai nuda\u017eyt\u0105 ment\u0119 ar atskiras kontrastines juostas.<\/p>\n
\u201eBaltos ment\u0117s, kurios \u0161iandien yra da\u017eniausias pasirinkimas visame pasaulyje, pauk\u0161\u010diams pasirod\u0117 blogiausia i\u0161eitis\u201c, \u2013 sak\u0117 profesor\u0117 Johanna Mappes.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokia priemon\u0117 nepanaikint\u0173 rizikos visi\u0161kai, ta\u010diau gal\u0117t\u0173 tapti pigesne alternatyva ar papildomu sluoksniu \u0161alia kit\u0173 apsaugos priemoni\u0173. Vis d\u0117lto, prie\u0161 taikant sprendim\u0105 pla\u010diai, reikalingi bandymai realiomis s\u0105lygomis ir su skirtingomis pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161imis.<\/p>\n
Pastaraisiais metais v\u0117jo energetikos sektorius vis aktyviau testuoja ir sud\u0117tingesnius sprendimus, paremtus steb\u0117jimo sistemomis. Kai kuriose \u0161alyse diegiamos kameros ir DI modeliai, galintys aptikti prie turbin\u0173 art\u0117jan\u010dius pauk\u0161\u010dius ir, esant rizikai, automati\u0161kai sul\u0117tinti ar trumpam sustabdyti rotori\u0173.<\/p>\n
Tokios sistemos laikomos perspektyviomis, ta\u010diau jos brangios, reikalauja prie\u017ei\u016bros ir infrastrukt\u016bros, o j\u0173 diegimas ne visur ekonomi\u0161kai pagr\u012fstas. D\u0117l to id\u0117ja pasitelkti spalvas ir ra\u0161tus, veikian\u010dius pauk\u0161\u010di\u0173 elges\u012f, gali tapti patraukli tuo, kad i\u0161 esm\u0117s nekei\u010dia turbinos mechanikos ir gali b\u016bti pritaikoma papras\u010diau.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir vietos parinkimas: aplinkosaugininkai bei tyr\u0117jai nuosekliai kartoja, kad did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f rizikos ma\u017einimui da\u017enai turi planavimo etapas. Turbin\u0173 i\u0161d\u0117stymas atokiau nuo intensyvi\u0173 migracijos koridori\u0173 ar jautri\u0173 buveini\u0173 kai kuriais atvejais gali duoti daugiau naudos nei v\u0117lesn\u0117s technin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n
Tyrim\u0173 kontekste taip pat akcentuojama, kad v\u0117jo turbinos n\u0117ra vienintelis ir da\u017enai n\u0117ra did\u017eiausias \u017emogaus sukeltas pauk\u0161\u010di\u0173 \u017e\u016b\u010di\u0173 veiksnys. Vis d\u0117lto, spart\u0117jant v\u0117jo energetikos pl\u0117trai, net ir santykinai nedideli patobulinimai gali tapti reik\u0161mingi, ypa\u010d ten, kur susikerta pauk\u0161\u010di\u0173 migracijos keliai ir planuojami nauji v\u0117jo parkai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, ilgainiui tai gali paskatinti platesnius poky\u010dius: ment\u0117s b\u016bt\u0173 projektuojamos ne vien pagal aerodinamik\u0105 ir ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105, bet ir pagal matomum\u0105 bei poveik\u012f laukinei gyv\u016bnijai. \u0160i kryptis gali b\u016bti aktuali ne tik v\u0117jo turbinoms, bet ir kitoms konstrukcijoms, su kuriomis pauk\u0161\u010diai susiduria \u2013 pavyzd\u017eiui, stiklo fasadams ar elektros linijoms.<\/p>\n
Kol kas svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar ry\u0161k\u016bs ra\u0161tai veiks taip pat gerai atviroje aplinkoje, skirtinguose kra\u0161tovaizd\u017eiuose ir skirtingomis oro s\u0105lygomis. Atsakym\u0105 tur\u0117t\u0173 duoti tolesni lauko tyrimai, kuri\u0173 rezultatai leist\u0173 \u012fvertinti, ar spalvingos ment\u0117s gali tapti nauju v\u0117jo energetikos standartu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai si\u016blo v\u0117jo turbin\u0173 mentes da\u017eyti \u012fsp\u0117jamomis spalvomis, kad pauk\u0161\u010diai j\u0173 vengt\u0173 ir susid\u016brim\u0173 b\u016bt\u0173 ma\u017eiau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":28975,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[685,102,21306,21305,3704,683,21304],"miestas":[],"class_list":["post-28974","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-biologine-ivairove","tag-dirbtinis-intelektas","tag-ekseterio-universitetas","tag-helsinkio-universitetas","tag-pauksciu-apsauga","tag-vejo-energetika","tag-vejo-turbinu-mentes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28974","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28974"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28974\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28975"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28974"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28974"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28974"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28974"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}