Europoje vis da\u017eniau fiksuojamas netik\u0117tas balt\u0173j\u0173 gandr\u0173 elgsenos pokytis: dalis pauk\u0161\u010di\u0173 trumpina migracij\u0105 arba jos visai atsisako, o \u017eiem\u0105 praleid\u017eia ar\u010diau \u017emoni\u0173. Ornitolog\u0173 teigimu, ry\u0161kiausias \u0161ios tendencijos \u017eidinys \u0161iuo metu matomas Ispanijoje ir Portugalijoje, kur gandrai masi\u0161kai telkiasi prie atliek\u0173 s\u0105vartyn\u0173 ir atliek\u0173 tvarkymo objekt\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai ai\u0161kina, kad s\u0105vartynai gandrams tampa stabiliu ir lengvai pasiekiamu maisto \u0161altiniu. Maisto atliekose gausu gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173, tod\u0117l pauk\u0161\u010diams reikia ma\u017eiau energijos maisto paie\u0161kai ir tolimiems skryd\u017eiams, o tai didina j\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 \u017eiemos m\u0117nesiais.<\/p>\n
\u201e\u0160iandien 200 gandr\u0173 s\u0105vartyne jau neb\u0117ra retenyb\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 ornitologas Marcinas Tobolka.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, migracijos geografija kinta nevienodai: Vakar\u0173 Europoje vis daugiau gandr\u0173 nebeskrenda per Gibraltaro s\u0105siaur\u012f \u012f Afrik\u0105, o kai kurios rytin\u0117se teritorijose gyvenan\u010dios populiacijos \u017eiemoja ar\u010diau tradicini\u0173 mar\u0161rut\u0173, pavyzd\u017eiui, Artimuosiuose Rytuose ar \u0160iaur\u0117s Afrikoje. Tokie poky\u010diai siejami ne tik su atliekomis, bet ir su platesniais kra\u0161tovaizd\u017eio bei \u017eem\u0117s \u016bkio poky\u010diais.<\/p>\n
Ornitologai pabr\u0117\u017eia, kad intensyvesn\u0117 \u017eemdirbyst\u0117, piev\u0173 ir nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 nykimas bei vabzd\u017ei\u0173 gausos ma\u017e\u0117jimas ma\u017eina \u012fprasto maisto prieinamum\u0105 laukuose. D\u0117l to gandrai grei\u010diau prisitaiko prie \u017emogaus sukurt\u0173 resurs\u0173, o j\u0173 \u012fprastas vaizdas \u017eydin\u010diose pievose ilgainiui gali tapti retesnis.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad s\u0105vartynai n\u0117ra vienintel\u0117 ir net ne did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 gandrams. Nors atliekos kelia rizik\u0105 d\u0117l plastiko, u\u017eter\u0161to maisto ar traum\u0173, did\u017eiausi\u0105 mirtingum\u0105 Europoje, kaip teigiama, lemia elektros infrastrukt\u016bra.<\/p>\n
\u201eTai did\u017eiausia problema. Vidutin\u0117s \u012ftampos laidai pavojingiausi, nes laidai yra arti vienas kito, o gandras, nut\u016bp\u0119s ant stulpo ir i\u0161skleid\u0119s sparnus, gali juos paliesti ir patirti elektros sm\u016bg\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 Marcinas Tobolka.<\/p>\n
Specialistai ai\u0161kina, kad ma\u017eesniems pauk\u0161\u010diams tokia situacija da\u017enai nekelia pavojaus, nes jie nepaj\u0117gia \u201eu\u017edaryti\u201c grandin\u0117s. Ta\u010diau dideli pauk\u0161\u010diai, ypa\u010d jauni ir ma\u017eiau patyr\u0119, yra labiau pa\u017eeid\u017eiami, tod\u0117l saugesn\u0117s elektros linij\u0173 konstrukcijos ir izoliavimo sprendimai laikomi viena efektyviausi\u0173 apsaugos priemoni\u0173.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, gandr\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 kaita yra platesni\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 signalas: klimato \u0161ilt\u0117jimas, maisto prieinamumo persiskirstymas ir urbanizacija gali skatinti pauk\u0161\u010dius vis da\u017eniau rinktis gyvenim\u0105 \u0161alia \u017emogaus. Jei tokios tendencijos stipr\u0117s, gandr\u0173 migracija Europoje gali tapti trumpesn\u0117, o \u017eiemojimo \u017eem\u0117lapyje atsiras vis daugiau nauj\u0173 ta\u0161k\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europoje baltieji gandrai vis da\u017eniau trumpina migracij\u0105 ir \u017eiemoja prie s\u0105vartyn\u0173 Ispanijoje bei Portugalijoje, o did\u017eiausia j\u0173 gr\u0117sm\u0117 i\u0161lieka elektros…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[5984,101,1133,674,1367,1785,9529],"miestas":[],"class_list":["post-28985","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-baltieji-gandrai","tag-ekologija","tag-ispanija","tag-migracija","tag-ornitologija","tag-portugalija","tag-savartynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28985","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28985"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28985\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30204,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28985\/revisions\/30204"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28985"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28985"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28985"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=28985"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}