{"id":29258,"date":"2026-05-25T18:24:30","date_gmt":"2026-05-25T18:24:30","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/25\/indonezija-stato-500-km-juros-siena-kaina-stulbina-bet-ar-ji-tikrai-sustabdys-potvynius\/"},"modified":"2026-05-25T18:24:30","modified_gmt":"2026-05-25T18:24:30","slug":"indonezija-stato-500-km-juros-siena-kaina-stulbina-bet-ar-ji-tikrai-sustabdys-potvynius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/25\/indonezija-stato-500-km-juros-siena-kaina-stulbina-bet-ar-ji-tikrai-sustabdys-potvynius\/","title":{"rendered":"Indonezija stato 500 km j\u016bros sien\u0105: kaina stulbina, bet ar ji tikrai sustabdys potvynius?"},"content":{"rendered":"

500 kilometr\u0173 planas prie\u0161 potvynius<\/h2>\n

Indonezija atgaivino vadinamosios Did\u017eiosios j\u016bros sienos projekt\u0105 \u2013 daugiau kaip 500 kilometr\u0173 ilgio pylim\u0173 ir u\u017etvar\u0173 sistem\u0105 palei Javos \u0161iaurin\u0119 pakrant\u0119. Ji tur\u0117t\u0173 suma\u017einti potvyni\u0173 rizik\u0105 ir apsaugoti tankiai apgyvendintas teritorijas, \u012fskaitant D\u017eakartos region\u0105.<\/p>\n

Projektas numatytas etapais ir suskirstytas \u012f kelias de\u0161imtis atkarp\u0173, kurias planuojama \u012fgyvendinti palaipsniui. Vyriausyb\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad tai daugiamet\u0117 programa, apimanti kelias provincijas ir savivaldybes.<\/p>\n

Kod\u0117l vanduo kyla taip greitai?<\/h2>\n

Javos \u0161iaurin\u0119 pakrant\u0119 veikia du vienu metu stipr\u0117jantys veiksniai: klimato kaita ir grunto s\u0117dimas. Did\u0117jan\u010dios li\u016btys bei auk\u0161tesnis j\u016bros lygis rei\u0161kia da\u017enesnius u\u017eliejimus, o kai kuriose vietov\u0117se \u017eem\u0117 leid\u017eiasi d\u0117l intensyvaus po\u017eeminio vandens siurbimo.<\/p>\n

Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad vien betonas problemos nei\u0161spr\u0119s, jei nebus sprend\u017eiamos prie\u017eastys sausumoje. Be grie\u017etesn\u0117s po\u017eeminio vandens naudojimo kontrol\u0117s, patikimesnio vandentiekio ir efektyvesnio upi\u0173 valymo, u\u017etvaros gali tapti tik laikinu palengvinimu.<\/p>\n

Kaina mil\u017eini\u0161ka, rizikos taip pat<\/h2>\n

Bendra projekto kaina vertinama ma\u017edaug 70 milijard\u0173 eur\u0173, o pradinis etapas D\u017eakartos \u012flankoje gal\u0117t\u0173 kainuoti apie 7\u20139 milijardus eur\u0173. Vyriausyb\u0117 svarsto, kad u\u017etvaros gal\u0117t\u0173 atlikti ir ekonomin\u0119 funkcij\u0105: skatinti investicijas, kurti naujus verslo centrus ir pritraukti kapital\u0105 pakrant\u0117s regionuose.<\/p>\n

Kritikai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tokios apimties statybos gali pakeisti vandens apykait\u0105, pakenkti mangrovi\u0173 ekosistemoms ir pabloginti upi\u0173 b\u016bkl\u0119. Taip pat keliami klausimai d\u0117l poveikio \u017evejybos bendruomen\u0117ms, kuri\u0173 pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo pakran\u010di\u0173 ir lag\u016bn\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s.<\/p>\n

\u201eSiena gali veikti tik kaip platesnio plano dalis, o ne kaip vienintelis sprendimas\u201c, \u2013 teigia klimatui atsparios infrastrukt\u016bros tyr\u0117jai, vertinantys projekt\u0105. Pasak j\u0173, be gyventoj\u0173 \u012ftraukimo, socialini\u0173 kompensacij\u0173 ir ai\u0161kaus aplinkosaugos plano rizika i\u0161lieka, kad brangi u\u017etvara nepasieks laukto efekto.<\/p>\n

Indonezija jau yra susid\u016brusi su sud\u0117tingu pasirinkimu tarp greit\u0173 in\u017einerini\u0173 sprendim\u0173 ir l\u0117tesni\u0173, bet sistemini\u0173 poky\u010di\u0173. Ar Did\u017eioji j\u016bros siena taps prover\u017eiu prisitaikant prie klimato kaitos, priklausys ne tik nuo statyb\u0173 tempo, bet ir nuo to, ar lygiagre\u010diai bus tvarkomas vandens \u016bkis, up\u0117s ir pakran\u010di\u0173 ekosistemos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Indonezija planuoja daugiau kaip 500 km j\u016bros sien\u0105 Javoje: kaina siekia apie 70 mlrd. eur\u0173, ta\u010diau ekspertai abejoja, ar vien to pakaks.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":29259,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[11537,2596,3111,21628,673,8057,2329],"miestas":[],"class_list":["post-29258","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-dzakarta","tag-indonezija","tag-infrastruktura","tag-java","tag-klimato-kaita","tag-pakranciu-apsauga","tag-potvyniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29258","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29258"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29258\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29259"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29258"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29258"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29258"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29258"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}