\u0160ylantis klimatas ir \u017emogaus veikla, kei\u010dianti nat\u016bralias ekosistemas, gali padidinti gyva\u010di\u0173 \u012fkandim\u0173 rizik\u0105 daugelyje pasaulio region\u0173, rodo naujas tyrimas. Autoriai \u012fsp\u0117ja, kad kai kurios labai nuodingos r\u016b\u0161ys gali art\u0117ti prie tankiai apgyvendint\u0173 vietovi\u0173 arba pasirodyti teritorijose, kur j\u0173 anks\u010diau beveik nebuvo.<\/p>\n
Tyrim\u0105 koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspert\u0173 komanda, o rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analiz\u0117je derinti vie\u0161i ir privat\u016bs duomen\u0173 rinkiniai, muziej\u0173 kolekcij\u0173 \u012fra\u0161ai, mokslin\u0117 literat\u016bra ir pilie\u010di\u0173 mokslo platform\u0173 steb\u0117jimai.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 nauj\u0173 gyva\u010di\u0173 \u012fkandim\u0173 atvej\u0173, ta\u010diau tiksl\u016bs skai\u010diai kai kuriose \u0161alyse gali b\u016bti nepakankamai fiksuojami. Did\u017eiausia na\u0161ta tradici\u0161kai tenka atogr\u0105\u017e\u0173 zonoms, ypa\u010d Piet\u0173 Azijai, kur rizika did\u0117ja d\u0117l didelio gyventoj\u0173 tankio ir ribotesn\u0117s sveikatos paslaug\u0173 prieigos.<\/p>\n
Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperat\u016bra gali pakeisti nuoding\u0173 gyva\u010di\u0173 paplitim\u0105 iki 2050 ir 2090 met\u0173. Dalis r\u016b\u0161i\u0173, vengdamos kar\u0161\u010dio ar prarasdamos buveines d\u0117l mi\u0161k\u0173 kirtimo, \u0161lapyni\u0173 sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis \u012f naujas teritorijas.<\/p>\n
Tai reik\u0161t\u0173 daugiau susid\u016brim\u0173 su \u017emon\u0117mis kasdien\u0117se erdv\u0117se, pavyzd\u017eiui, \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117se, b\u0117gimo takuose, prie vandens telkini\u0173 ar dirbamuose laukuose. Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad didesnis kontakt\u0173 skai\u010dius kelia rizik\u0105 ne tik \u017emon\u0117ms, bet ir pa\u010dioms gyvat\u0117ms, kurios da\u017eniau \u017e\u016bsta d\u0117l baim\u0117s ar netinkamo elgesio.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skiriamos kelios grup\u0117s, kuri\u0173 arealai gali pl\u0117stis arba slinkti: \u0160iaur\u0117s Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudan\u010dios kobros, \u012fvairios angys Piet\u0173 Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos r\u016b\u0161ys. Autoriai pa\u017eymi, kad jei dalis \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 priart\u0117s prie dideli\u0173 gyvenvie\u010di\u0173, potencialiai daugiau \u017emoni\u0173 gali atsidurti didesn\u0117s \u012fkandim\u0173 rizikos zonoje.<\/p>\n
Ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamos gali b\u016bti kaimi\u0161kos ir skurdesn\u0117s teritorijos, kur \u017eemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo \u012fstaigos yra toli. Tokiose vietov\u0117se kriti\u0161kai svarb\u016bs ne tik prevenciniai \u012fpro\u010diai, bet ir greitas patekimas \u012f medicinos pagalb\u0105 bei savalaikis prie\u0161nuod\u017ei\u0173 skyrimas.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad prognoz\u0117s gali pad\u0117ti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypa\u010d prie\u0161nuod\u017ei\u0173 atsargas ir j\u0173 paskirstym\u0105, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandin\u0119 atokesn\u0117se bendruomen\u0117se. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms r\u016b\u0161ims spart\u016bs poky\u010diai gali reik\u0161ti buveini\u0173 nykim\u0105 ir didesn\u0119 i\u0161nykimo rizik\u0105.<\/p>\n
\u201e\u017dmon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti atid\u016bs savo aplinkai ir pasteb\u0117ti poky\u010dius. Susid\u016brus su nuodingomis gyvat\u0117mis svarbu imtis aktyvi\u0173 prevencijos veiksm\u0173 ir vengti rizikos\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173 Davidas Williamsas.<\/p>\n
\u201eTai rei\u0161kia av\u0117ti u\u017edar\u0105 avalyn\u0119, steb\u0117ti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti \u0161viesos \u0161altin\u012f, netrukdyti gyvatei, o susid\u016brus leisti jai pasi\u0161alinti ir \u017einoti, kaip elgtis nelaim\u0117s atveju\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Specialistai primena, kad \u012fkandimo atveju svarbiausia kuo grei\u010diau kreiptis \u012f medikus ir nesiremti nepatikrintomis \u201enam\u0173 priemon\u0117mis\u201c, kurios gali pabloginti b\u016bkl\u0119. Ilgalaik\u0117je perspektyvoje did\u0117janti temperat\u016bra ir intensyvesn\u0117 \u017eem\u0117s naudojimo kaita gali tapti vienu i\u0161 veiksni\u0173, kei\u010dian\u010di\u0173 visuomen\u0117s sveikatos rizikas ir reikalaujan\u010di\u0173 tikslesnio planavimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160ylant klimatui nuodingos gyvat\u0117s gali keisti buveines ir art\u0117ti prie gyvenvie\u010di\u0173, o sveikatos sistemos raginamos ruo\u0161tis didesnei \u012fkandim\u0173 rizikai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":29328,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[21691,673,3152,21693,21692,1425],"miestas":[],"class_list":["post-29327","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-gyvaciu-ikandimai","tag-klimato-kaita","tag-pasaulio-sveikatos-organizacija","tag-plos-neglected-tropical-diseases","tag-priesnuodziai","tag-visuomenes-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29327","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29327"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29327\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29327"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29327"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29327"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29327"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}