Laikas b\u0117ga vienodu ritmu, ta\u010diau \u017emogaus sen\u0117jimas vyksta ne visada tolygiai. Vietoje l\u0117to ir nuoseklaus proceso gyvenime galima matyti staigius poky\u010dius: greit\u0105 augim\u0105 vaikyst\u0117je, santykin\u0119 stabilizacij\u0105 ankstyvoje suaugyst\u0117je ir vis ry\u0161kesn\u012f sen\u0117jimo spart\u0117jim\u0105 b\u0117gant de\u0161imtme\u010diams.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad vienas svarbiausi\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173 da\u017eniausiai pasiekiamas apie 50-uosius gyvenimo metus. Nuo \u0161io am\u017eiaus audini\u0173 ir organ\u0173 sen\u0117jimo kreiv\u0117 tampa statesn\u0117 nei ankstesniais de\u0161imtme\u010diais, o vieni grei\u010diausiai prast\u0117jan\u010di\u0173 audini\u0173 \u2013 kraujagysl\u0117s.<\/p>\n
\u201eRemdamiesi su sen\u0117jimu susijusiais baltym\u0173 poky\u010diais, suk\u016br\u0117me audiniams specifinius proteominius am\u017eiaus \u201elaikrod\u017eius\u201c ir apib\u016bdinome organ\u0173 sen\u0117jimo trajektorijas. Laiko analiz\u0117 atskleid\u0117 sen\u0117jimo l\u016b\u017e\u012f apie 50-uosius metus, o kraujagysl\u0117s yra audinys, kuris sensta anksti ir yra ypa\u010d jautrus sen\u0117jimui\u201c, \u2013 2025 m. paskelbtame darbe ra\u0161\u0117 Kinijos moksl\u0173 akademijos mokslinink\u0173 komanda.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s, palyginti su dauguma kit\u0173 \u017einduoli\u0173, gyvena ne\u012fprastai ilgai, ta\u010diau tai turi kain\u0105. Viena j\u0173 \u2013 organ\u0173 funkcijos silpn\u0117jimas ir did\u0117janti l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n
Kadangi vis dar nepakankamai ai\u0161ku, kaip skirtingi organai sensta individualiai, tyr\u0117jai nusprend\u0117 i\u0161tirti, kaip laikui b\u0117gant kinta baltymai skirtinguose audiniuose. Pasak j\u0173, rezultatai padeda kurti sistemin\u012f \u017emogaus sen\u0117jimo supratim\u0105, \u017evelgiant per baltym\u0173 poky\u010di\u0173 prizm\u0119.<\/p>\n
Tyrimui surinkti audini\u0173 m\u0117giniai i\u0161 76 organ\u0173 donor\u0173, kuri\u0173 am\u017eius buvo nuo 14 iki 68 met\u0173. Visi donorai \u017euvo d\u0117l nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 sukelt\u0173 traumini\u0173 galvos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Be to, buvo paimti ir kraujo m\u0117giniai.<\/p>\n
I\u0161 viso i\u0161tirta 516 m\u0117gini\u0173 i\u0161 13 skirting\u0173 audini\u0173, apiman\u010di\u0173 septynias organizmo sistemas: \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 (\u0161irdis ir aorta), vir\u0161kinimo (kepenys, kasa ir \u017earnynas), imunin\u0119 (blu\u017enis ir limfmazgiai), endokrinin\u0119 (antinks\u010diai ir baltasis riebalinis audinys), kv\u0117pavimo (plau\u010diai), dangos (oda) ir raumen\u0173 bei skeleto (raumenys).<\/p>\n
Mokslininkai sudar\u0117 \u0161iuose audiniuose aptinkam\u0173 baltym\u0173 katalog\u0105 ir steb\u0117jo, kaip j\u0173 lygis kinta did\u0117jant donor\u0173 am\u017eiui. Jie i\u0161skyr\u0117 audiniams b\u016bdingus bei audiniuose sustiprintai pasirei\u0161kian\u010dius baltymus, taip pat tuos, kurie da\u017eni daugelyje audini\u0173 ir reikalingi bazin\u0117ms organizmo \u201e\u016bkio\u201c funkcijoms.<\/p>\n
Palygin\u0119 duomenis su lig\u0173 ir su jomis siejam\u0173 gen\u0173 duomen\u0173 baz\u0117mis, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad su am\u017eiumi did\u0117ja 48 su ligomis susijusi\u0173 baltym\u0173 rai\u0161ka. Tarp j\u0173 minimos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0117s, audini\u0173 fibroz\u0117, surieb\u0117jusi\u0173 kepen\u0173 liga ir su kepenimis susij\u0119 navikai.<\/p>\n
Ry\u0161kiausi poky\u010diai, anot mokslinink\u0173, da\u017eniausiai \u012fvyksta 45\u201355 met\u0173 am\u017eiaus intervale. B\u016btent \u0161iuo laikotarpiu daugelyje audini\u0173 vyksta reik\u0161mingas proteominis \u201epermodeliavimas\u201c, o did\u017eiausi poky\u010diai pasteb\u0117ti aortoje, kas rodo jos didel\u012f jautrum\u0105 sen\u0117jimui.<\/p>\n
Ilgalaiki\u0173 poky\u010di\u0173 \u017eenklai taip pat i\u0161ry\u0161k\u0117jo blu\u017enyje ir kasoje \u2013 pilvo ertm\u0117s organe, kuris gamina fermentus ir hormonus, reikalingus maistui skaidyti bei maistin\u0117ms med\u017eiagoms \u012fsisavinti.<\/p>\n
Siekdami patikrinti i\u0161vadas, tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 su sen\u0117jimu susijus\u012f baltym\u0105 peli\u0173 aortoje ir su\u0161virk\u0161t\u0117 j\u012f jaunoms pel\u0117ms. Gyv\u016bnams, gavusiems \u0161\u012f baltym\u0105, suma\u017e\u0117jo fizinis paj\u0117gumas, susilpn\u0117jo sugriebimo j\u0117ga, krito i\u0161tverm\u0117, pablog\u0117jo pusiausvyra ir koordinacija, taip pat i\u0161ry\u0161k\u0117jo kraujagysli\u0173 sen\u0117jimo \u017eymenys.<\/p>\n
Kiti tyrimai taip pat leid\u017eia manyti, kad \u017emogaus sen\u0117jimas vyksta etapais ir skirtingu metu paveikia skirtingas organizmo sistemas. Viename ankstesniame JAV mokslinink\u0173 darbe buvo apra\u0161yti dar du sen\u0117jimo \u201epikai\u201c \u2013 apie 44-uosius ir apie 60-uosius metus, siejami su med\u017eiag\u0173 apykaitos, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos, odos, raumen\u0173, imunin\u0117s reguliacijos bei inkst\u0173 funkcijos poky\u010diais.<\/p>\n
2025 m. publikuoto darbo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad sen\u0117jimas yra sud\u0117tingas, laipsni\u0161kas procesas, apimantis skirtingas organizmo sistemas. J\u0173 teigimu, ai\u0161kesnis supratimas, kada ir kaip sen\u0117jimas paveikia konkre\u010dias k\u016bno dalis, gali pad\u0117ti kurti tikslingas medicinines intervencijas.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas siekia sukurti i\u0161sam\u0173 keli\u0173 audini\u0173 proteomin\u012f atlas\u0105, apimant\u012f 50 met\u0173 viso \u017emogaus sen\u0117jimo proceso, paai\u0161kinti mechanizmus, lemian\u010dius baltym\u0173 homeostaz\u0117s pusiausvyros sutrikimus senstan\u010diuose organuose, ir atskleisti tiek universalius, tiek audiniams specifinius sen\u0117jimo modelius. \u0160ios \u012f\u017evalgos gali pad\u0117ti kurti tikslingas intervencijas sen\u0117jimui ir su am\u017eiumi susijusioms ligoms, taip atveriant keli\u0105 geresnei vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikatai\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 autoriai.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eCell\u201c<\/i>.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo paskelbta 2025 m. liep\u0105.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Laikas b\u0117ga vienodu ritmu, ta\u010diau \u017emogaus sen\u0117jimas vyksta ne visada tolygiai. Vietoje l\u0117to ir nuoseklaus proceso gyvenime galima matyti staigius poky\u010dius: greit\u0105 augim\u0105 vaikyst\u0117je, santykin\u0119 stabilizacij\u0105 ankstyvoje suaugyst\u0117je ir vis ry\u0161kesn\u012f sen\u0117jimo spart\u0117jim\u0105 b\u0117gant de\u0161imtme\u010diams. Naujas tyrimas rodo, kad vienas svarbiausi\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173 da\u017eniausiai pasiekiamas apie 50-uosius gyvenimo metus. Nuo \u0161io am\u017eiaus audini\u0173 ir organ\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":295,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-294","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/294","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=294"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/294\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/295"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=294"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=294"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=294"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=294"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}