\u010cernobylio atskirties zona po 1986 met\u0173 katastrofos ilgainiui tapo unikalia erdve, kur gamta atsities\u0117 be nuolatin\u0117s \u017emogaus veiklos. Ta\u010diau Rusijos prad\u0117tas karas Ukrainoje \u0161\u012f trap\u0173 balans\u0105 ardo, o mokslininkai vis da\u017eniau kalba, kad teritorija praranda saugios prieglobstin\u0117s reik\u0161m\u0119 laukiniams gyv\u016bnams.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 analiz\u0117, paremta fotosp\u0105st\u0173 duomenimis, rod\u0117, kad \u010cernobylio apylink\u0117se per pastaruosius metus fiksuota gausi stambi\u0173j\u0173 \u017einduoli\u0173 \u012fvairov\u0117. Tarp da\u017eniau minim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 Eurazijos l\u016b\u0161ys, bried\u017eiai, \u0161ernai, vilkai, taip pat pl\u0117\u0161r\u016bnai ir kanopiniai, kuriems svarbiausi veiksniai buvo maisto ir vandens prieinamumas bei \u017emoni\u0173 nebuvimas.<\/p>\n
Karo \u017eym\u0117s: minos, dronai ir gaisr\u0173 rizika<\/p>\n
Situacija ry\u0161kiai pasikeit\u0117 po 2022 met\u0173 vasario 24 dienos, kai Rusija \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Ukrain\u0105, o \u010cernobylio zona tapo karini\u0173 veiksm\u0173 ir okupacijos scena. Po toki\u0173 \u012fvyki\u0173 teritorijose, kur anks\u010diau dominavo gamtiniai procesai, atsirado nauji pavojai: u\u017eminuotos vietos, sprogmen\u0173 liku\u010diai, intensyvesnis technikos jud\u0117jimas ir dron\u0173 aktyvumas.<\/p>\n
Ekologai ir gamtosaugininkai fiksuoja atvejus, kai nuo min\u0173 \u017e\u016bsta gyv\u016bnai, o tai kei\u010dia migracijos kelius ir elgsen\u0105. Skelbiama apie tris patvirtintus Pr\u017eevalskio arkli\u0173 \u017e\u016bties atvejus nuo min\u0173, o tai laikoma ypa\u010d jautriu signalu, nes \u0161i r\u016b\u0161is yra vienas svarbiausi\u0173 \u010cernobylio zonos atsigavimo simboli\u0173.<\/p>\n
Karas padidina ir gaisr\u0173 tikimyb\u0119, nes degimus gali sukelti sprogimai, nukrit\u0119 dronai ar sunkiai pasiekiamose vietose u\u017edelsti u\u017esiliepsnojimai. \u010cernobylio atskirties zonoje gaisrai kelia papildom\u0105 gr\u0117sm\u0119 ir d\u0117l to, kad ugnis gali pakelti radioaktyviomis dalel\u0117mis u\u017eter\u0161tas dulkes ir perne\u0161ti jas \u012f kitas teritorijas.<\/p>\n
Pr\u017eevalskio arkliai: nuo eksperimento iki pa\u017eeid\u017eiamos populiacijos<\/p>\n
Pr\u017eevalskio arkliai pasaulyje priskiriami prie ret\u0173 laukini\u0173 arkli\u0173, o j\u0173 globalus skai\u010dius vertinamas ma\u017edaug nuo 2 000 iki 2 500 individ\u0173. \u010cernobylio atskirties zona ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma viena i\u0161 viet\u0173, kur \u0161i r\u016b\u0161is gal\u0117jo pl\u0117stis d\u0117l ma\u017eos \u017emoni\u0173 trikd\u017ei\u0173 rizikos.<\/p>\n
Istori\u0161kai \u0161i populiacija buvo formuojama kaip atk\u016brimo eksperimentas: XX am\u017eiaus pabaigoje \u012f zon\u0105 perkelta nedidel\u0117 grup\u0117 gyv\u016bn\u0173, o v\u0117liau j\u0173 skai\u010dius augo. Iki 2021 met\u0173 min\u0117ta, kad i\u0161 keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 perkelt\u0173 individ\u0173 populiacija i\u0161augo iki ma\u017edaug 120, tod\u0117l bet kokie nauji \u017e\u016bties veiksniai \u0161ioje teritorijoje tampa reik\u0161mingi visam apsaugos planavimui.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad fotosp\u0105st\u0173 duomenys anks\u010diau nerod\u0117 ai\u0161kaus ry\u0161io tarp tar\u0161os pob\u016bd\u017eio ir to, kur gyv\u016bnai renkasi gyventi. Vis d\u0117lto karo sukelti trikd\u017eiai, \u012fskaitant sprogimus, triuk\u0161m\u0105, jud\u0117jim\u0105 ir u\u017eminavim\u0105, gali tapti daug stipresniu elgsenos veiksniu nei \u012fprasti aplinkos skirtumai.<\/p>\n
Ar gyv\u016bnai traukiasi ar\u010diau \u017emoni\u0173?<\/p>\n
Gamtosaugininkai pastebi pirmuosius po\u017eymius, kad kai kurios gyv\u016bn\u0173 grup\u0117s gali keisti \u012fprastas buveines. Prane\u0161ama, jog fotosp\u0105stai u\u017efiksavo Pr\u017eevalskio arklius vietose pietuose ir pietry\u010diuose, kur anks\u010diau jie buvo stebimi re\u010diau, o tai gali reik\u0161ti bandym\u0105 apeiti pavojingas, u\u017eminuotas zonas.<\/p>\n
Tokie poky\u010diai didina tikimyb\u0119, kad gyv\u016bnai priart\u0117s prie gyvenvie\u010di\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173, keli\u0173 ar kit\u0173 \u017emoni\u0173 naudojam\u0173 teritorij\u0173. Tai kelia ir papildom\u0105 rizik\u0105 patiems gyv\u016bnams, ir \u017emon\u0117ms, nes did\u0117ja konfliktini\u0173 situacij\u0173 tikimyb\u0117, o su\u017eeist\u0173 gyv\u016bn\u0173 gelb\u0117jimas u\u017eminuotose vietov\u0117se tampa itin sud\u0117tingas.<\/p>\n
\u201eDeja, \u0161i \u010cernobylio kaip laukin\u0117s gamtos rezervato istorijos dalis baigiasi\u201c, \u2013 sak\u0117 ekolog\u0117 Svetlana Kudrenko.<\/p>\n
Ekspertai akcentuoja, kad ilgalaik\u0117 gamtos apsauga \u010cernobylyje priklausys nuo keli\u0173 veiksni\u0173: teritorij\u0173 i\u0161minavimo, gaisr\u0173 prevencijos, nuoseklaus biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s monitoringo ir galimyb\u0117s saugiai dirbti mokslininkams. Kol t\u0119siasi karo gr\u0117sm\u0117s, zona i\u0161 unikalios gamtin\u0117s laboratorijos vis labiau virsta vieta, kur laukinei gamtai tenka prisitaikyti prie naujos, \u017emogaus sukelto pavojaus realyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Karas Ukrainoje kei\u010dia \u010cernobylio atskirties zon\u0105: minos, dronai ir gaisr\u0173 rizika kelia gr\u0117sm\u0119 gyv\u016bnams, \u012fskaitant Pr\u017eevalskio arklius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[11864,685,704,101,4516,21848,4469],"miestas":[],"class_list":["post-29479","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-atskirties-zona","tag-biologine-ivairove","tag-cernobylis","tag-ekologija","tag-minos","tag-przevalskio-arkliai","tag-rusijos-karas-ukrainoje"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29479","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29479"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29479\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29479"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29479"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29479"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29479"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}