Augalams ilgai buvo priskiriamas pasyvus \u201egyvos dekoracijos\u201c vaidmuo: jie auga, linksta \u012f \u0161vies\u0105, kartais suskleid\u017eia lapus, bet es\u0105 lieka tik fonu. Vis d\u0117lto kuo atid\u017eiau juos tiria mokslas, tuo ai\u0161kiau matyti, kad \u0161is \u201efonas\u201c yra kur kas dinami\u0161kesnis, jautresnis ir geriau organizuotas, nei \u012fprasta manyti. Naujas tyrimas su mimoza drovia (Mimosa pudica) papildo \u0161i\u0105 istorij\u0105 intriguojan\u010dia detale: pana\u0161u, kad augalas geba sekti \u0161viesos \u012fvyki\u0173 skai\u010di\u0173 savo aplinkoje.<\/p>\n
\u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad augalas \u201eskai\u010diuoja\u201c kaip \u017emogus ar mintyse atlieka aritmetinius veiksmus. Kalbama apie subtilesn\u012f, ta\u010diau biologiniu po\u017ei\u016briu itin \u012fdom\u0173 rei\u0161kin\u012f: augalas, regis, skiria atskirus \u0161viesos ir tamsos epizodus ir pritaiko judesius pagal j\u0173 sek\u0105, o ne vien pagal laiko t\u0117km\u0119. Jei \u0161ie rezultatai pasitvirtins, tai b\u016bt\u0173 vienas pirm\u0173j\u0173 eksperimentini\u0173 signal\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 manyti, kad augalai gali enumeruoti \u012fvykius, t. y. sekti j\u0173 skai\u010di\u0173 kaip atskirus vienetus.<\/p>\n
\u0160is atradimas dar kart\u0105 stumia rib\u0105, k\u0105 laikome \u012fmanoma be neuron\u0173. Jei organizmas be smegen\u0173 gali u\u017e\u010diuopti d\u0117sningum\u0105, j\u012f \u201e\u012fsiminti\u201c ir pakeisti elges\u012f pagal t\u0105 d\u0117sningum\u0105, tuomet \u012fprastas pasakojimas, kad sud\u0117tingas mokymasis yra i\u0161skirtinai nerv\u0173 sistem\u0173 privilegija, tampa per ank\u0161tas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai dirbo su mimoza drovia \u2013 augalu, gars\u0117jan\u010diu tuo, kad palietus suskleid\u017eia lapus, ta\u010diau taip pat nat\u016braliai atveria ir u\u017everia lapelius pagal paros ritm\u0105. Eksperimento metu augalai buvo veikiami pasikartojan\u010diu modeliu: dvi dienas kaitaliojosi \u0161viesa ir tamsa, o tre\u010di\u0105 dien\u0105 tik\u0117tina \u0161viesa nepasirodydavo.<\/p>\n
Po keli\u0173 cikl\u0173 augalai \u0117m\u0117 rodyti ry\u0161kesn\u012f judes\u012f tamsiomis valandomis prie\u0161 moment\u0105, kai \u201etur\u0117jo\u201c pasirodyti \u0161viesa, ta\u010diau to nedarydavo tomis dienomis, kai pagal model\u012f \u0161viesos ir netur\u0117jo b\u016bti. Tai svarbi detal\u0117, nes toks elgesys nepana\u0161us \u012f paprast\u0105 reakcij\u0105 \u012f esam\u0105 dirgikl\u012f \u2013 augalas elg\u0117si kitaip dar iki laukiamo \u012fvykio.<\/p>\n
Dar daugiau \u2013 elgesio pokytis did\u0117jo palaipsniui ma\u017edaug 15 dien\u0173 ir atitiko logaritmin\u0119 kreiv\u0119: prad\u017eioje pokytis buvo spartesnis, v\u0117liau stabilizavosi. Toks dinamikos pob\u016bdis primena mokymosi procesus, stebimus gyv\u016bn\u0173 tyrimuose.<\/p>\n
Augal\u0173 pasaulyje \u012fprasta kalb\u0117ti apie hormonus, fotoreceptorius, tropizmus ir cirkadinius ritmus. Ta\u010diau \u010dia atsiranda u\u017euomina \u012f tai, kas pana\u0161u ne vien \u012f fiziologin\u0119 reakcij\u0105, bet ir \u012f patirties \u201eorganizavim\u0105\u201c: augalas neatrodo kaip pasyvus objektas, kur\u012f stumdo \u0161viesa, grei\u010diau kaip sistema, kuri fiksuoja d\u0117sningumus ir pradeda prognozuoti.<\/p>\n
Pirmas sveiko proto paai\u0161kinimas paprastas: gal augalas nieko neskai\u010diuoja, o tiesiog pakl\u016bsta paros ritmui. Juk augalai puikiai \u201ejau\u010dia\u201c 24 valand\u0173 dienos ir nakties cikl\u0105. Tod\u0117l tyr\u0117jai m\u0117gino atskirti \u0161ias dvi galimybes.<\/p>\n
Pirmiausia jie sutrumpino cikl\u0105 nuo 24 iki 20 valand\u0173. Augalai \u201enesugriuvo\u201c \u2013 gana greitai prisitaik\u0117 ir savo judesius suderino su nauju modeliu.<\/p>\n
V\u0117liau mokslininkai \u0117m\u0117 atsitiktinai keisti atskir\u0173 cikl\u0173 trukm\u0119 po \u0161viesa\u2013\u0161viesa\u2013tamsa sekos, intervale nuo 10 iki 32 valand\u0173. Jei augalas tiesiog \u201ematuot\u0173 laik\u0105\u201c kaip laikrodis, toks chaosas tur\u0117t\u0173 i\u0161sklaidyti rezultat\u0105. Ta\u010diau 12\u201324 valand\u0173 ribose pagrindinis d\u0117sningumas vis dar buvo matomas: judesys buvo ry\u0161kesnis t\u0105 dien\u0105, kai \u201etur\u0117jo\u201c pasirodyti \u0161viesa, ir silpnesnis t\u0105 dien\u0105, kai buvo numatyta tamsa. Tik u\u017e \u0161i\u0173 rib\u0173 elgesys prad\u0117jo irti.<\/p>\n
Tai dar neu\u017everia klausimo galutinai, ta\u010diau sustiprina interpretacij\u0105, kad augalas gali sekti ne vien laiko trukm\u0119, o pa\u010di\u0173 epizod\u0173 skai\u010di\u0173. Kitaip tariant, galb\u016bt svarbu ne \u201epra\u0117jo 72 valandos\u201c, o \u201etai jau tre\u010dias toks \u012fvykis\u201c. \u017dmogui skirtumas gali atrodyti subtilus, ta\u010diau biologijai jis esminis, nes lie\u010dia informacijos kodavim\u0105 organizme be nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n
Tokiose vietose lengva perlenkti lazd\u0105 ir paskelbti, kad augalai \u201em\u0105sto\u201c, turi \u201eatmint\u012f\u201c ar yra \u201eprotingesni, nei man\u0117me\u201c. Patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btini papildomi pakartojimai ir kontroliniai bandymai. Tai n\u0117ra galutinis verdiktas ar biologijos \u201eperversmas\u201c, o veikiau stiprus, provokuojantis rezultatas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrimas kelia svarbi\u0173 klausim\u0173. Vien tai, kad pana\u0161i priklausomyb\u0117 pasirodo augale be neuron\u0173, skatina svarstyti, ar dalis proces\u0173, kuriuos esame \u012fprat\u0119 vadinti \u201emokymusi\u201c, neb\u016btinai priklauso vien smegenims. Gali egzistuoti paprastesni, labiau i\u0161sklaidyti biologiniai b\u016bdai apdoroti d\u0117sningumus \u2013 l\u0105steli\u0173 ir audini\u0173 lygmeniu. Tyr\u0117jai taip pat svarsto, kad pana\u0161\u016bs geb\u0117jimai gal\u0117t\u0173 pasireik\u0161ti ir kituose audiniuose, neturin\u010diuose neuron\u0173.<\/p>\n
Mokslas vis da\u017eniau rodo, kad sud\u0117tingumas gamtoje neb\u016btinai turi vien\u0105 centr\u0105. Tai matyti tiek l\u0105stelini\u0173 tinkl\u0173 tyrimuose, tiek stebint gleiv\u016bnus, bakterij\u0173 kolonijas ar augal\u0173 elgsen\u0105. Esm\u0117 ne visk\u0105 skub\u0117ti vadinti intelektu, o pripa\u017einti, kad gamta turi daugiau nei vien\u0105 b\u016bd\u0105 \u012fsiminti d\u0117sningumus ir \u012f juos reaguoti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Augalams ilgai buvo priskiriamas pasyvus \u201egyvos dekoracijos\u201c vaidmuo: jie auga, linksta \u012f \u0161vies\u0105, kartais suskleid\u017eia lapus, bet es\u0105 lieka tik fonu. Vis d\u0117lto kuo atid\u017eiau juos tiria mokslas, tuo ai\u0161kiau matyti, kad \u0161is \u201efonas\u201c yra kur kas dinami\u0161kesnis, jautresnis ir geriau organizuotas, nei \u012fprasta manyti. Naujas tyrimas su mimoza drovia (Mimosa pudica) papildo \u0161i\u0105 istorij\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2950,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2949"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2949\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2949"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}