Dar iki vaiko gimimo darbuotoja da\u017eniausiai vertinama pagal patirt\u012f, kompetencijas ir rezultatus. Ta\u010diau tapus mama, kai kuri\u0173 darbdavi\u0173 akyse atsiranda papildomos etiket\u0117s: es\u0105 ji bus ma\u017eiau pasiekiama, da\u017eniau sirgs vaikai, o prioritetai persikels \u012f \u0161eim\u0105.<\/p>\n
Socialiniuose moksluose \u0161is rei\u0161kinys vadinamas motinyst\u0117s bausme. Tai situacija, kai mamos vidutini\u0161kai da\u017eniau susiduria su l\u0117tesniu karjeros augimu, retesn\u0117mis paauk\u0161tinimo galimyb\u0117mis ir nepalankesniu vertinimu, net jei j\u0173 rezultatai prilygsta koleg\u0173 rezultatams.<\/p>\n
Su problema siejami ir atrankos procesai. \u201eInterviewMe\u201c u\u017esakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 764 respondentai, 71 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 manantys, jog darbdaviai nenoriai samdo mamas, auginan\u010dias ma\u017eus vaikus.<\/p>\n
Respondentai da\u017eniausiai min\u0117jo praktin\u0119 prie\u017east\u012f: 44 proc. nurod\u0117, kad darbdaviai labiausiai baiminasi toki\u0173 darbuotoj\u0173 disponuojamumo. Tokia nuostata, anot ekspert\u0173, gali \u012fsitvirtinti net tada, kai konkretus kandidatas ai\u0161kiai parodo, kaip planuoja derinti pareigas ir \u0161eimos \u012fsipareigojimus.<\/p>\n
Apklausoje ry\u0161k\u0117jo ir vadinamoji motinyst\u0117s siena, kai karjeros galimyb\u0117s staiga siaur\u0117ja. \u012e klausim\u0105 apie mam\u0173, auginan\u010di\u0173 ma\u017eus vaikus, \u0161ansus gauti paauk\u0161tinim\u0105 70 proc. respondent\u0173 atsak\u0117, kad jos yra ma\u017eesn\u0117s nei kit\u0173 darbuotoj\u0173.<\/p>\n
Dar 45 proc. apklaust\u0173j\u0173 tiesiai nurod\u0117 manantys, kad mamos darbe traktuojamos pras\u010diau nei \u017emon\u0117s, neturintys ma\u017e\u0173 vaik\u0173. Tokie vertinimai rodo ne vien pavienius atvejus, o platesn\u0119 nuostat\u0173 problem\u0105, kuri gali veikti ir atlygio derybas, ir projekt\u0173 skyrim\u0105.<\/p>\n
\u201eParadoksas tas, kad daugelis \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kuriuos ugdo mamos, pavyzd\u017eiui, laiko planavimas, atsparumas stresui, prioritet\u0173 nustatymas ar greitas sprendim\u0173 pri\u0117mimas, yra b\u016btent tos kompetencijos, kuri\u0173 \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau ie\u0161ko lyderiuose\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eInterviewMe\u201c karjeros ekspert\u0117 Dominika Kowalska.<\/p>\n
Ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad dalis darbdavi\u0173, bijodami organizacini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, atsargiau vertina jaun\u0173 mam\u0173 \u012fdarbinim\u0105 ar j\u0173 \u012ftraukim\u0105 \u012f kritinius projektus. Tuo pa\u010diu tokios prielaidos da\u017enai neatskleid\u017eia reali\u0173 konkretaus \u017emogaus geb\u0117jim\u0173 ir darbo kokyb\u0117s.<\/p>\n
Lenkijoje pastaraisiais metais buvo prapl\u0117stos t\u0117v\u0173 teis\u0117s, susijusios su lankstesne darbo organizacija ir atostogomis, \u012fgyvendinant Europos S\u0105jungos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo krypt\u012f. Teisi\u0161kai tai tur\u0117t\u0173 stiprinti darbuotoj\u0173 apsaug\u0105 ir ma\u017einti diskriminacijos rizik\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau praktikoje atsiranda ir kita pus\u0117, ypa\u010d ma\u017eesn\u0117se \u012fmon\u0117se: kolektyvams tenka perorganizuoti darbus, planuoti pamainas, u\u017etikrinti projekt\u0173 t\u0119stinum\u0105. Tai gali skatinti atsargesn\u012f darbdavi\u0173 elges\u012f, kuris virsta bendromis nuostatomis apie mamas, o ne individualiu situacijos vertinimu.<\/p>\n
Apklausa taip pat parod\u0117, kad visuomen\u0117s nuomon\u0117 labiausiai skyla vertinant, ar mamos piktnaud\u017eiauja teis\u0117mis darbe. 46 proc. respondent\u0173 man\u0117, kad taip, o 54 proc. su tuo nesutiko ir teig\u0117, jog da\u017eniausiai kalbama apie teis\u0117t\u0105 priemoni\u0173 naudojim\u0105, o ne privilegijas.<\/p>\n
Diskusijas kaitina ir interneto stereotipai, kai jaunos mamos vaizduojamos kaip reikalaujan\u010dios i\u0161skirtinio traktavimo. Tuo pat metu darbo teis\u0117je egzistuoja ai\u0161kios normos, kurios kai kuriems kolegoms i\u0161 \u0161alies gali atrodyti kaip \u201ei\u0161imtis\u201c, nors i\u0161 ties\u0173 yra valstyb\u0117s numatyta t\u0117vyst\u0117s ir motinyst\u0117s apsauga.<\/p>\n
Vienas da\u017enai ne\u017einomas pavyzdys yra pertraukos \u017eindymui, kurios \u012fskai\u010diuojamos \u012f darbo laik\u0105. Lenkijos darbo kodeksas numato, kad darbuotojai, \u017eindan\u010diai k\u016bdik\u012f, priklauso dvi 30 minu\u010di\u0173 pertraukos, o \u017eindant daugiau nei vien\u0105 vaik\u0105 \u2013 dvi 45 minu\u010di\u0173 pertraukos, kurios darbuotojos pra\u0161ymu gali b\u016bti sujungiamos.<\/p>\n
Apklausos autoriai pabr\u0117\u017eia, kad real\u016bs piktnaud\u017eiavimo atvejai gali egzistuoti bet kurioje darbuotoj\u0173 grup\u0117je, ta\u010diau rizika visk\u0105 supaprastinti iki stereotipo yra didel\u0117. Tokia dinamika ilgainiui gali ma\u017einti pasitik\u0117jim\u0105 komandoje ir dar labiau apsunkinti mam\u0173 gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f karjeros ritm\u0105.<\/p>\n
Apklausos metodika: \u201eInterviewMe\u201c tyrime dalyvavo 764 Lenkijos gyventojai. Respondentai atsak\u0117 \u012f keturis vieno pasirinkimo klausimus, o duomenys rinkti nuo 2026 met\u0173 baland\u017eio 21 dienos iki 2026 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 15 dienos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Apklausa Lenkijoje rodo ry\u0161ki\u0105 motinyst\u0117s bausm\u0119: mamos re\u010diau priimamos \u012f darb\u0105, re\u010diau kyla pareigose, o nuostatos kei\u010diasi l\u0117\u010diau nei teis\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[419,2161,20268,9958,465,21907,4085],"miestas":[],"class_list":["post-29510","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimas","tag-darbo-rinka","tag-darbo-teise","tag-diskriminacija-darbe","tag-lankstus-darbas","tag-lenkija","tag-motinystes-bausme","tag-tevystes-atostogos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29510","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29510"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29510\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29510"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29510"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29510"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29510"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}