Namu\u0328 u\u0304kiu\u0328 taupymo norma Europoje smarkiai skiriasi: vienur gyventojai atideda dvi\u017eenkles pajamas, kitur vos suduria gal\u0105 su galu. OECD duomenys rodo, kad 2024\u20132025 met\u0173 laikotarpiu vidutini\u0161kai Europos S\u0105jungoje nam\u0173 \u016bkiai sutaup\u0117 8,1 proc. disponuojam\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n
\u0160is rodiklis apib\u016bdina, kokia pajam\u0173 dalis lieka po vartojimo i\u0161laid\u0173 ir gali b\u016bti skiriama finansinei pagalvei, investicijoms ar skoloms ma\u017einti. Taupymo normai didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro pal\u016bkan\u0173 normos, infliacija, darbo rinka, taip pat gyventoj\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l ateities.<\/p>\n
Did\u017eiausios grynosios nam\u0173 \u016bki\u0173 taupymo normos fiksuojamos \u0160vedijoje ir Vengrijoje, kur jos siekia atitinkamai 14,7 proc. Tai rei\u0161kia, kad statisti\u0161kai reik\u0161minga dalis pajam\u0173 \u0161iose \u0161alyse n\u0117ra i\u0161leid\u017eiama vartojimui.<\/p>\n
Daugiau nei 10 proc. disponuojam\u0173 pajam\u0173 taip pat sutaupo \u010cekijos, Pranc\u016bzijos, Vokietijos ir Nyderland\u0173 nam\u0173 \u016bkiai. Vir\u0161 ES vidurkio i\u0161lieka ir Ispanija bei Airija, nors j\u0173 rodikliai jau ar\u010diau bendro europinio lygio.<\/p>\n
I\u0161skirtinis atvejis yra Graikija, kur grynoji taupymo norma neigiama ir siekia apie minus 9,3 proc. Tai vienintel\u0117 \u0161alis imtyje, kur nam\u0173 \u016bkiai vidutini\u0161kai i\u0161leid\u017eia daugiau, nei gauna disponuojam\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n
Tokia situacija rei\u0161kia, kad vartojimas finansuojamas arba sukauptomis santaupomis, arba skolinantis. Akademiniai vertinimai pabr\u0117\u017eia, kad Graikijoje neigiami taupymo rodikliai ypa\u010d \u012fsitvirtino po 2010 metais prasid\u0117jusios skol\u0173 kriz\u0117s, o iki tol taupymas da\u017eniau b\u016bdavo teigiamas.<\/p>\n
\u201eNamu\u0328 u\u0304kiu\u0328 taupymo norm\u0105 apskai\u010diuoti labai sud\u0117tinga, o lyginti skirtingas \u0161alis dar sud\u0117tingiau\u201c, \u2013 sak\u0117 Frankfurto Goethe universiteto profesorius Michaelis Haliassosas.<\/p>\n
Jo teigimu, tiek disponuojam\u0173 pajam\u0173, tiek vartojimo matavimas turi ribojim\u0173: pajamos gali b\u016bti ne iki galo deklaruojamos, o vartojimas apklausose neretai i\u0161kraipomas d\u0117l atminties klaid\u0173. Skirtingos \u0161alys taip pat nevienodai koreguoja \u0161iuos netikslumus, tod\u0117l dalis skirtum\u0173 yra metodologiniai.<\/p>\n
Tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ekonomik\u0173 santykinai \u017eemi rodikliai fiksuojami Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir Italijoje, kur taupymo normos atitinkamai siekia 4,7 proc. ir 3,2 proc. Tai rodo ma\u017eesn\u012f finansin\u012f rezerv\u0105, ypa\u010d jei infliacija ir b\u016bsto ka\u0161tai i\u0161lieka auk\u0161ti.<\/p>\n
Latvijoje taupymo norma yra apie 0 proc., vadinasi, vidutini\u0161kai vartojimui i\u0161leid\u017eiamos visos pajamos. \u017demiau 4 proc. ribos taip pat i\u0161siskiria Slovakija, Estija, Portugalija ir Lietuva, kurios rodiklis siekia apie 3,8 proc.<\/p>\n
OECD ir ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad vieno stabilaus Europos \u017eem\u0117lapio n\u0117ra: \u0161alys skirtingai reaguoja \u012f krizes, energijos kain\u0173 \u0161okus ar pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 kilim\u0105. Taupymo poky\u010dius lemia ir demografija, nes senstan\u010diose visuomen\u0117se taupymo bei vartojimo elgsena paprastai skiriasi nuo jaun\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Naujausiuose moksliniuose vertinimuose dominuoja dvi pagrindin\u0117s taupymo prie\u017eastys: atsarga netik\u0117toms i\u0161laidoms ir pasirengimas pensijai. NBER tyrime teigiama, kad beveik du tre\u010ddaliai europie\u010di\u0173 taupo d\u0117l atsargumo, o pensija daugeliui yra pagrindinis ilgalaikis motyvas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat sieja motyvus su socialin\u0117s apsaugos dosnumu. \u0160alyse, kur stipresn\u0117s vie\u0161osios sveikatos paslaugos ir dosnesn\u0117s pensijos, gyventojams da\u017eniau nereikia tiek daug taupyti nenumatytiems atvejams ar senatvei, o ten, kur sistema silpnesn\u0117, privat\u016bs rezervai tampa svarbesni.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
OECD duomenys rodo did\u017eiulius taupymo skirtumus Europoje: \u0160vedija ir Vengrija pirmauja, o Graikijoje gyventojai i\u0161leid\u017eia daugiau nei u\u017edirba.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":29552,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[442,3562,19454,5150,1786,21944],"miestas":[],"class_list":["post-29551","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-europos-sajunga","tag-graikija","tag-namu-ukiu-pajamos","tag-oecd","tag-svedija","tag-taupymo-norma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29551","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29551"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29551\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29552"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29551"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29551"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29551"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29551"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}