{"id":2963,"date":"2026-04-02T21:02:04","date_gmt":"2026-04-02T21:02:04","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/02\/skaitmeninis-sirdies-dvynys-parode-kur-deginti-aritmija-dingo-8-is-10-pacientu\/"},"modified":"2026-04-02T21:02:04","modified_gmt":"2026-04-02T21:02:04","slug":"skaitmeninis-sirdies-dvynys-parode-kur-deginti-aritmija-dingo-8-is-10-pacientu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/02\/skaitmeninis-sirdies-dvynys-parode-kur-deginti-aritmija-dingo-8-is-10-pacientu\/","title":{"rendered":"Skaitmeninis \u0161irdies dvynys parod\u0117, kur deginti: aritmija dingo 8 i\u0161 10 pacient\u0173"},"content":{"rendered":"<p>JAV mokslininkai suk\u016br\u0117 itin tikslias sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 virtualias kopijas \u2013 tokias detalizuotas, kad pavojingo nereguliaraus ritmo \u201eu\u017eblokavimas\u201c skaitmeniniame dvynyje pad\u0117jo gydytojams tiksliau gydyti tikr\u0105j\u0105 \u0161ird\u012f.<\/p>\n<p>Pirmasis klinikinis \u0161i\u0173 individualiai pritaikyt\u0173 modeli\u0173 tyrimas rodo, kad metodas gali pagerinti pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 skilveline tachikardija, gydym\u0105. Tai sunkiai valdoma aritmija, laikoma viena pagrindini\u0173 staigios \u0161irdies sustojimo prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 JAV jai priskiriama apie 300 t\u016bkst. mir\u010di\u0173 per metus.<\/p>\n<p>Tyrim\u0105 atliko \u201eJohns Hopkins University\u201c mokslininkai, ta\u010diau tai \u2013 tik pradinis \u017eingsnis. JAV Maisto ir vaist\u0173 administracija leido skaitmeninio dvynio technologij\u0105 taikyti gydymui tik 10 pacient\u0173, tod\u0117l i\u0161vadoms patvirtinti reik\u0117s gerokai didesni\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n<p>Rezultatai paskelbti tre\u010diadien\u012f \u017eurnale <em>New England Journal of Medicine<\/em> \u2013 tuo metu, kai gydytojai vis aktyviau ie\u0161ko b\u016bd\u0173 sveikatos apsaugoje pritaikyti technologijas, jau seniai naudojamas aviacijos ir kitose pramon\u0117s \u0161akose.<\/p>\n<p>Majamio universiteto \u0161irdies lig\u0173 specialistas Jeffrey Goldbergeris, tyrime nedalyvav\u0119s, teig\u0117 su pana\u0161iais, ta\u010diau paprastesniais sprendimais eksperimentav\u0119s prie\u0161 15 met\u0173 ir palankiai \u012fvertino naujus duomenis.<\/p>\n<p>Medikai jau seniai naudoja 3D modelius \u2013 tiek fizinius, tiek kompiuterinius \u2013 ligoms simuliuoti ir proced\u016broms planuoti. Ta\u010diau \u201eJohns Hopkins University\u201c biomedicinos in\u017einier\u0117 Natalia Trayanova pabr\u0117\u017eia, kad tikras skaitmeninis dvynys ne tik atkuria strukt\u016br\u0105, bet ir leid\u017eia prognozuoti, kaip realus organas reaguos \u012f skirtingus gydymo b\u016bdus.<\/p>\n<p>Jos laboratorija kuria interaktyvius modelius, paremtus pa\u017eangiais MRT tyrimais ir kitais kiekvieno paciento duomenimis.<\/p>\n<p>\u201eMes gydome dvyn\u012f prie\u0161 gydydami pacient\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino N. Trayanova. Pasak jos, taip galima \u012fvertinti, ar pasirinktas sprendimas veiks, ir ar neatsiras nauj\u0173 ritmo sutrikim\u0173, d\u0117l kuri\u0173 prireikt\u0173 papildom\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n<p>\u0160irdies elektrin\u0117 sistema u\u017etikrina ritming\u0105 plakim\u0105. Skilvelin\u0117 tachikardija \u2013 tai itin greitas \u0161irdies ritmas, kylantis, kai elektrin\u0117 banga tarsi \u201eu\u017etrumpina\u201c apatiniuose \u0161irdies skyriuose, skilveliuose, ir trukdo jiems efektyviai pumpuoti krauj\u0105 \u012f organizm\u0105.<\/p>\n<p>N. Trayanova teigimu, tokioje b\u016bsenoje \u0161irdis i\u0161 esm\u0117s \u201evirpa\u201c.<\/p>\n<p>Vaistai gali pad\u0117ti, ta\u010diau pagrindinis gydymo b\u016bdas yra abliacija \u2013 proced\u016bra, kai gydytojai kateteriais pasiekia \u0161ird\u012f ir \u201enudegina\u201c netaisyklingai impulsus generuojant\u012f audin\u012f. Vis d\u0117lto praktikoje tai da\u017enai b\u016bna bandym\u0173 ir klaid\u0173 procesas: pacientas kelias valandas b\u016bna su narkoze, kol komanda nustato, \u012f kur tiksliai nukreipti poveik\u012f.<\/p>\n<p>D\u0117l to pakartotin\u0117s abliacijos n\u0117ra retenyb\u0117, o daugeliui pacient\u0173 papildomai implantuojamas defibriliatorius, veikiantis kaip saugiklis.<\/p>\n<p>\u010cia ir atsiranda skaitmeniniai pacient\u0173 skilveli\u0173 dvyniai. Kompiuterio ekrane spalv\u0173 s\u016bkuriai \u2013 m\u0117lyna, \u017ealia, geltona, oran\u017ein\u0117 \u2013 rodo, kaip elektrin\u0117 banga juda sveikomis sritimis, o v\u0117liau \u201e\u012fstringa\u201c pa\u017eeistame audinyje. Ten ji pradeda suktis ratu, primindama uragano s\u016bkur\u012f.<\/p>\n<p>\u201eTai leid\u017eia man atkurti paciento organo veikim\u0105 ir tada numatyti, koks abliacijos b\u016bdas b\u016bt\u0173 geriausias\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Trayanova.<\/p>\n<p>Technologija padeda nustatyti disfunkcin\u0119 srit\u012f, kur elektrin\u0117 banga nuolat \u201eatsitrenkia\u201c ir kartojasi. Virtuliai atlikus abliacij\u0105 galima pamatyti, ar problema i\u0161spr\u0119sta, ar susiformuoja kitas ritmo sutrikimas, kur\u012f taip pat reik\u0117t\u0173 pa\u0161alinti. Jei reikia, modelyje atliekami papildomi \u201ekoreguojantys\u201c veiksmai.<\/p>\n<p>N. Trayanovos komanda kiekvienam i\u0161 10 tyrimo dalyvi\u0173 pareng\u0117 individualius abliacijos taikinius. Kardiologai \u0161iuos taikinius perk\u0117l\u0117 \u012f proced\u016brose naudojam\u0105 \u017eem\u0117lapiavimo sistem\u0105 ir abliacij\u0105 atliko nukreipdami poveik\u012f b\u016btent \u012f numatytas vietas, o ne ie\u0161kodami j\u0173 proced\u016bros metu.<\/p>\n<p>Pra\u0117jus daugiau nei metams, a\u0161tuoniems pacientams aritmijos epizodai nepasikartojo, o dviem pasirei\u0161k\u0117 tik po vien\u0105 trump\u0105 epizod\u0105 gijimo laikotarpiu. Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad tai geresni rezultatai nei \u012fprastai nurodoma ma\u017edaug 60 proc. s\u0117km\u0117s statistika. Pagrindinis straipsnio autorius, \u201eJohns Hopkins University\u201c kardiologas Jonathanas Chrispinas, taip pat teig\u0117, kad visi, i\u0161skyrus du pacientus, gal\u0117jo nutraukti antiaritmini\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105.<\/p>\n<p>Pasak J. Chrispino, dar vienas svarbus aspektas \u2013 galimyb\u0117 suma\u017einti abliacijos apimt\u012f ir nudeginti ma\u017eiau audinio, taikantis \u012f \u201ekriti\u0161kai svarbias\u201c vietas. Tai, jo vertinimu, gal\u0117t\u0173 trumpinti proced\u016bras, didinti saugum\u0105 ir veiksmingum\u0105.<\/p>\n<p>\u201eJohns Hopkins University\u201c komanda tikisi skaitmeninio dvynio metod\u0105 \u012fvertinti didesniuose tyrimuose kartu su kitomis ligonin\u0117mis. Taip pat prad\u0117tas tyrimas, kuriame technologija taikoma gydant da\u017enesn\u012f ritmo sutrikim\u0105 \u2013 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105. Kiti mokslininkai skaitmenini\u0173 dvyni\u0173 princip\u0105 nagrin\u0117ja ir onkologijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>JAV mokslininkai suk\u016br\u0117 itin tikslias sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 virtualias kopijas \u2013 tokias detalizuotas, kad pavojingo nereguliaraus ritmo \u201eu\u017eblokavimas\u201c skaitmeniniame dvynyje pad\u0117jo gydytojams tiksliau gydyti tikr\u0105j\u0105 \u0161ird\u012f. Pirmasis klinikinis \u0161i\u0173 individualiai pritaikyt\u0173 modeli\u0173 tyrimas rodo, kad metodas gali pagerinti pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 skilveline tachikardija, gydym\u0105. Tai sunkiai valdoma aritmija, laikoma viena pagrindini\u0173 staigios \u0161irdies sustojimo prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2964,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2963","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2963","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2963"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2963\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2964"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2963"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2963"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2963"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2963"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}