Archeologai, bandydami nauj\u0105 skenavimo \u012frang\u0105 Egipto \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Nilo deltoje, po senovinio miesto griuv\u0117siais aptiko m\u012fsling\u0105 statin\u012f.<\/p>\n
Per beveik 6 t\u016bkst. met\u0173 nuo \u012fk\u016brimo miestas buvo vadinamas \u012fvairiai. Senov\u0117s egiptie\u010diai j\u012f vadino Per Vad\u017eet, nes tai buvo vieta, skirta j\u0173 gyvat\u0117s deivei Vad\u017eet. Graik\u0173 valdymo laikotarpiu, prasid\u0117jusiu 305 m. pr. Kr., miestas buvo vadinamas Butu. \u0160iandien miesto griuv\u0117si\u0173 vieta turi arabi\u0161k\u0105 pavadinim\u0105 Tell el-Fara’in, rei\u0161kiant\u012f \u201eFaraon\u0173 kalv\u0105\u201c.<\/p>\n
Ilgoje miesto istorijoje pastatai buvo statomi, griaunami ir perstatomi, kol ma\u017edaug VII a. po Kr. vietov\u0117 galutinai sunyko.<\/p>\n
Per daugel\u012f am\u017ei\u0173 susikaup\u0119 sluoksniai \u0161i\u0105 viet\u0105 daro itin patraukli\u0105 archeologams. Vis d\u0117lto tradicinius kasin\u0117jimus apsunkina dumblo nuos\u0117dos, gruntinis vanduo, taip pat didelis teritorijos plotas ir gylis.<\/p>\n
Pasitelk\u0119 modernias technologijas \u2013 palydovin\u012f radar\u0105 ir elektrin\u0117s var\u017eos tomografij\u0105 (ERT) \u2013 Kafrelsheikho universiteto (Egiptas) archeologo Mohamedo Abouarabo vadovaujami tyr\u0117jai gal\u0117jo pa\u017evelgti \u012f \u017eem\u0117s gelmes ir tiksliau nustatyti, kur verta prad\u0117ti kasin\u0117jimus.<\/p>\n
Naudodami 2018 m. radaro palydovo Sentinel-1 u\u017efiksuotus vaizdus, komanda pavir\u0161iuje pasteb\u0117jo didelio masto anomalijas. Jos gal\u0117jo reik\u0161ti po \u017eeme slypin\u010dias strukt\u016bras, tod\u0117l mokslininkai nusprend\u0117 vietov\u0119 tirti detaliau.<\/p>\n
Komanda atrinko 15 perspektyvi\u0173 ta\u0161k\u0173 vietoje, vadinamoje Kom C, ir \u0117m\u0117si ERT matavim\u0173. Kiekviename ta\u0161ke \u012f \u017eem\u0119 buvo \u012frengti 24 ner\u016bdijan\u010dio plieno elektrodai, sujungti 69 metr\u0173 ilgio kabeliu.<\/p>\n
Elektrodai siun\u010dia \u012f grunt\u0105 elektros sroves, o pagal j\u0173 patiriam\u0105 var\u017e\u0105 ar laidum\u0105 galima spr\u0119sti, kas yra po \u017eeme \u2013 tai tarsi didelio masto \u201ekompiuterin\u0117 tomografija\u201c, tik atliekama pa\u010diam gruntui.<\/p>\n
I\u0161 viso Kom C teritorijoje atlikti 1332 var\u017eos matavimai atskleid\u0117 m\u012fsling\u0105, dalinai u\u017epustyt\u0105 molini\u0173 plyt\u0173 statin\u012f. Jo plotas \u2013 ma\u017edaug 25 x 20 metr\u0173, o jis gl\u016bdi 3\u20136 metr\u0173 gylyje po sudu\u017eusios keramikos ir griuv\u0117si\u0173 sluoksniais, susidariusiais v\u0117lyvuoju rom\u0117n\u0173 bei Ptolem\u0117j\u0173 laikotarpiu (apie 332 m. pr. Kr. \u2013 395 m. po Kr.).<\/p>\n
\u201e3D inversijos algoritmai ypa\u010d veiksmingai leido i\u0161ry\u0161kinti po \u017eeme esan\u010dias molini\u0173 plyt\u0173 sienas ir architekt\u016brines strukt\u016bras, reik\u0161mingai pagerindami m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie vietov\u0117s formavimosi procesus\u201c, \u2013 pa\u017eymi tyr\u0117jai.<\/p>\n
V\u0117lesni kasin\u0117jimai patvirtino skenavimo rezultatus. Nustatyta, kad statiniui apie 2600 met\u0173 \u2013 jis datuojamas sait\u0173 laikotarpiu, t. y. 26-\u0105ja ir paskutine senov\u0117s Egipto valdov\u0173 dinastija iki Persijos u\u017ekariavimo 525 m. pr. Kr.<\/p>\n
Archeologai atkas\u0117 molini\u0173 plyt\u0173 sienas ir aptiko amulet\u0173 bei kit\u0173 26-osios dinastijos laikotarpio radini\u0173. Tarp j\u0173 \u2013 i\u0161skirtin\u0117 hibridin\u0117 fig\u016bra, jungianti babuino, sakalo ir Patiko (nyk\u0161tukinio dievo) bruo\u017eus.<\/p>\n
Kituose amuletuose pavaizduotos labiau \u017einomos Egipto dievyb\u0117s: Izid\u0117, Horas, Taueret, taip pat ir Buto glob\u0117ja deiv\u0117 Vad\u017eet.<\/p>\n
D\u0117l gausi\u0173 dvasini\u0173 ir ritualini\u0173 radini\u0173 mokslininkai \u012ftaria, kad pastatas gal\u0117jo tur\u0117ti religin\u0119 paskirt\u012f.<\/p>\n
\u201eAmulet\u0173, altoriaus ir kit\u0173 ritualini\u0173 objekt\u0173 buvimas leid\u017eia manyti, kad vietov\u0117 gal\u0117jo veikti kaip \u0161ventykla arba tam tikras religin\u0117s paskirties kompleksas, galb\u016bt tur\u0117j\u0119s ir laidojimo funkcij\u0105, arba kunig\u0173 rezidencija\u201c, \u2013 ra\u0161oma tyrime.<\/p>\n
\u201eTa\u010diau \u0161iame etape tiksliai nustatyti \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 paskirt\u012f i\u0161lieka sud\u0117tinga. Ai\u0161kesnis supratimas tur\u0117t\u0173 atsirasti t\u0119siant kasin\u0117jimus ateinan\u010diais sezonais\u201c, \u2013 priduria autoriai.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161\u012f bandym\u0105 vadina itin s\u0117kmingu ir planuoja technologij\u0105 taikyti dar gilesniuose, senesniuose vietov\u0117s sluoksniuose.<\/p>\n
\u201e\u0160io tyrimo rezultatai parod\u0117, kad geofizini\u0173 matavim\u0173 ir nuotolinio steb\u0117jimo duomen\u0173 derinimas yra veiksmingas ir leid\u017eia labai tiksliai aptikti po \u017eeme slypin\u010dias gyvenvietes sud\u0117tingame regione\u201c, \u2013 teigia komanda.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 radiniai leid\u017eia manyti, kad, be jau \u017einomos \u0161ventyklos, po storu molio sluoksniu gali b\u016bti palaidota ir dar viena \u0161ventykla. Ji bus tiriama atliekant platesnio masto matavimus b\u016bsimuose tyrimuose\u201c, \u2013 ra\u0161oma publikacijoje.<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas mokslo \u017eurnale Acta Geophysica<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Archeologai, bandydami nauj\u0105 skenavimo \u012frang\u0105 Egipto \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Nilo deltoje, po senovinio miesto griuv\u0117siais aptiko m\u012fsling\u0105 statin\u012f. Per beveik 6 t\u016bkst. met\u0173 nuo \u012fk\u016brimo miestas buvo vadinamas \u012fvairiai. Senov\u0117s egiptie\u010diai j\u012f vadino Per Vad\u017eet, nes tai buvo vieta, skirta j\u0173 gyvat\u0117s deivei Vad\u017eet. Graik\u0173 valdymo laikotarpiu, prasid\u0117jusiu 305 m. pr. Kr., miestas buvo vadinamas Butu. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2985,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2984","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2984","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2984"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2984\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2985"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2984"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2984"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2984"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2984"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}