Naujas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s mokslinink\u0173 darbas rodo, kad jaunesn\u0117s kartos, lyginant su ankstesn\u0117mis tuo pa\u010diu am\u017eiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesn\u0117s. Tyr\u0117jai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f \u012fvardijo kaip kart\u0173 sveikatos slinkt\u012f, kai dalis rodikli\u0173 ne ger\u0117ja, o prast\u0117ja.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko University College London, King\u2019s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizin\u0117s ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohort\u0173 duomenimis.<\/p>\n
Analiz\u0117je ap\u017evelgti 51 kohortos tyrimai, sek\u0119 de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je gimusi\u0173 \u017emoni\u0173 nuo 1946 iki 2002 met\u0173. Tokie duomenys leid\u017eia palyginti kartas ne pagal laikmet\u012f, o pagal t\u0105 pat\u012f gyvenimo etap\u0105.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad keli\u0173 b\u016bkli\u0173 paplitimas naujesn\u0117se kartose yra didesnis nei vyresn\u0117se, kai jos buvo tokio pat am\u017eiaus. Ry\u0161kiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.<\/p>\n
Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blog\u0117jan\u010di\u0173 diabeto rodikli\u0173 po\u017eymi\u0173 rasta lyginant X kart\u0105 su k\u016bdiki\u0173 bumo karta. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017e\u0117, kad tai n\u0117ra vien geresn\u0117s diagnostikos ar da\u017enesni\u0173 patikr\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n
Nurodoma, kad nutukimas n\u0117ra vien diagnoz\u0117s klausimas, o diabetas dalyje duomen\u0173 buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grind\u017eiami standartizuotais klausimynais, vertinan\u010diais depresijos ir nerimo simptomus.<\/p>\n
Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomen\u0173, jog b\u016bt\u0173 tiksliai nustatyti pagrindiniai \u0161ios slinkties varikliai. Vis d\u0117lto labiausiai tik\u0117tina, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro per laik\u0105 pakit\u0119 socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.<\/p>\n
Tarp svarbiausi\u0173 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 minimi nepalank\u016bs mitybos \u012fpro\u010diai, ma\u017eesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos poky\u010diai, susij\u0119 su s\u0117slesniu gyvenimo b\u016bdu. Tyr\u0117jai akcentuoja, kad nema\u017ea dalis \u0161i\u0173 veiksni\u0173 yra i\u0161vengiami, tod\u0117l svarbios prevencijos priemon\u0117s.<\/p>\n
\u201eJei naujesn\u0117s kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai rei\u0161kia, kad visuomen\u0117 nepasiekia biologini\u0173 sveikatos ger\u0117jimo rib\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Laura Gimeno.<\/p>\n
\u201eVietoj to matome i\u0161vengiam\u0173 socialini\u0173 ir aplinkos veiksni\u0173 pasekmes, kurios per laik\u0105 formavo gyventoj\u0173 sveikat\u0105 skirtingose kartose\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tokia kryptis gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0173 pasekmi\u0173 vie\u0161ajai politikai ir sveikatos prie\u017ei\u016bros planavimui. Jei l\u0117tini\u0173 b\u016bkli\u0173 na\u0161ta did\u0117ja jaunesniuose am\u017eiaus tarpsniuose, tai rei\u0161kia ilgiau trunkant\u012f gydymo ir prie\u017ei\u016bros poreik\u012f.<\/p>\n
D\u0117l to gali prireikti didesni\u0173 investicij\u0173 \u012f prevencij\u0105, ankstyv\u0105 pagalb\u0105 psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos ma\u017einim\u0105 bei ilgalaiki\u0173 lig\u0173 valdym\u0105. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 met\u0173 beveik tre\u010ddalis Europos S\u0105jungos gyventoj\u0173 bus 65 met\u0173 ar vyresni.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f duomen\u0173 apribojimus: senesn\u0117se Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s kohortose buvo ma\u017eiau etnin\u0117s \u012fvairov\u0117s nei dabartin\u0117je visuomen\u0117je. Vis d\u0117lto pa\u017eymima, kad pana\u0161ios krypties signal\u0173 aptinkama ir kituose, \u012fvairesn\u0117se populiacijose atliktuose tyrimuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JK kohort\u0173 analiz\u0117 rodo, kad jaunesn\u0117s kartos tuo pa\u010diu am\u017eiumi da\u017eniau susiduria su nutukimu, diabeto rizika ir psichikos sveikatos problemomis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":29870,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[402,22240,3056,1247,1259,1425],"miestas":[],"class_list":["post-29869","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-diabetas","tag-ilgalaikiai-tyrimai","tag-jungtine-karalyste","tag-nutukimas","tag-psichikos-sveikata","tag-visuomenes-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29869","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29869"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29869\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29870"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29869"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29869"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29869"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=29869"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}