NASA prad\u0117jo pirm\u0105j\u012f M\u0117nulio baz\u0117s k\u016brimo etap\u0105 ir jau u\u017esako nusileidimo aparatus, m\u0117nuleigius, visureigius bei dronus infrastrukt\u016brai prie M\u0117nulio piet\u0173 a\u0161igalio. Agent\u016bros tikslas \u2013 dar iki pirm\u0173j\u0173 ilgalaiki\u0173 \u012fgul\u0173 u\u017etikrinti logistik\u0105, ry\u0161\u012f ir darbui reikaling\u0105 technik\u0105.<\/p>\n
Pirmojo etapo darbams NASA skyr\u0117 \u0161imtus milijon\u0173 eur\u0173 vert\u0117s sutartis keturioms JAV bendrov\u0117ms. Tarp svarbiausi\u0173 rangov\u0173 \u2013 \u201eBlue Origin\u201c, taip pat technik\u0105 kuriantys partneriai \u201eAstrolab\u201c ir \u201eLunar Outpost\u201c, o pirmuosius dronus \u012f M\u0117nul\u012f tur\u0117t\u0173 pristatyti \u201eFirefly Aerospace\u201c.<\/p>\n
Pagal plan\u0105 \u201eBlue Origin\u201c nusileidimo aparatai \u012f M\u0117nulio pavir\u0161i\u0173 atgabens vadinam\u0105sias M\u0117nulio reljefo transporto priemones \u2013 visureigius, kurie bus naudojami tiek tyrimams, tiek krovini\u0173 perve\u017eimui. NASA akcentuoja, kad mobilumas ir autonomi\u0161kai veikianti technika yra b\u016btina s\u0105lyga, jei norima pereiti nuo pavieni\u0173 misij\u0173 prie nuolatinio buvimo.<\/p>\n
\u201eTada gal\u0117sime pasakyti: mes \u010dia esame nuolat ir \u0161ios vietos neatsisakysime\u201c, \u2013 sak\u0117 NASA M\u0117nulio baz\u0117s programos vadovas Carlosas Garcia-Galanas.<\/p>\n
Vienas i\u0161 numatom\u0173 sprendim\u0173 \u2013 dronais pa\u017eymima ir stebima teritorija, kad \u0161alia esanti kit\u0173 valstybi\u0173 technika ar moksliniai \u012frenginiai b\u016bt\u0173 gerbiami ir nepa\u017eeid\u017eiami. NASA vadovyb\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad toks principas tur\u0117t\u0173 veikti abipusi\u0161kai, nes M\u0117nulyje daug\u0117ja tiek valstybini\u0173, tiek priva\u010di\u0173 misij\u0173.<\/p>\n
M\u0117nulio baz\u0117s tvarkara\u0161tis siejamas su \u201eArtemis\u201c programa. NASA tikisi, kad \u201eArtemis III\u201c misija, kurios metu planuojamas nusileidimas, gal\u0117t\u0173 \u012fvykti 2027 metais, o pirmieji astronautai M\u0117nulyje v\u0117l gal\u0117t\u0173 i\u0161silaipinti jau nuo 2028 met\u0173, jei testai ir technikos parengtis vyks pagal plan\u0105.<\/p>\n
Artimiausiose misijose numatoma praktikuoti \u201eOrion\u201c kapsul\u0117s sujungim\u0105 orbitoje su \u012fgulos nusileidimo moduliais, kuriuos kuria \u201eBlue Origin\u201c ir \u201eSpaceX\u201c. \u0160ie bandymai laikomi kriti\u0161kai svarbiais, nes nuo j\u0173 priklausys ne tik nusileidimo sauga, bet ir v\u0117lesn\u0117s krovini\u0173 grandin\u0117s patikimumas.<\/p>\n
Antrasis etapas, planuojamas nuo 2029 met\u0173 iki ankstyv\u0173j\u0173 2030-\u0173j\u0173, tur\u0117t\u0173 pereiti prie nuolatin\u0117s infrastrukt\u016bros k\u016brimo. Tarp prioritet\u0173 \u012fvardijamas energijos tiekimas ir bazin\u0117s sistemos, kurios leist\u0173 palaikyti \u012frang\u0105 bei prad\u0117ti ilgiau trunkan\u010dius mokslinius darbus.<\/p>\n
Tre\u010diasis etapas, kur\u012f NASA sieja su 2030-aisiais, apimt\u0173 specializuotas gyvenam\u0105sias erdves ir s\u0105lygas ilgesniam astronaut\u0173 buvimui. Agent\u016bra pabr\u0117\u017eia, kad M\u0117nulio baz\u0117 b\u016bt\u0173 ne tik mokslini\u0173 tyrim\u0173 platforma, bet ir \u017eingsnis kuriant M\u0117nulio ekonomik\u0105 bei ruo\u0161iantis b\u016bsimoms misijoms \u012f Mars\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA prad\u0117jo pirm\u0105 M\u0117nulio baz\u0117s etap\u0105: u\u017esakomi nusileidimo aparatai, visureigiai ir dronai, o \u201eArtemis\u201c grafikas veda \u012f 2028 metus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":30632,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[11628,8428,22751,22749,1544,22750,2254],"miestas":[],"class_list":["post-30631","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-artemis-programa","tag-blue-origin","tag-firefly-aerospace","tag-menulio-baze","tag-nasa","tag-orion-kapsule","tag-spacex"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30631","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30631"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30631\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30632"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30631"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30631"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30631"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=30631"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}