{"id":3082,"date":"2026-04-03T11:38:47","date_gmt":"2026-04-03T11:38:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/03\/mokslininkai-ispeja-paprastas-regos-testas-gali-isduoti-demencija-net-pries-12-metu\/"},"modified":"2026-04-03T11:38:47","modified_gmt":"2026-04-03T11:38:47","slug":"mokslininkai-ispeja-paprastas-regos-testas-gali-isduoti-demencija-net-pries-12-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/03\/mokslininkai-ispeja-paprastas-regos-testas-gali-isduoti-demencija-net-pries-12-metu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai \u012fsp\u0117ja: paprastas regos testas gali i\u0161duoti demencij\u0105 net prie\u0161 12 met\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Akys da\u017enai vadinamos langu \u012f smegenis \u2013 \u0161i centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos \u201ei\u0161or\u0117\u201c gali atskleisti ankstyvus kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo po\u017eymius. Nauji tyrimai rodo, kad prastesni rezultatai atliekant paprastus regos testus gali b\u016bti susij\u0119 su didesne demencijos i\u0161sivystymo rizika net pra\u0117jus daugiau nei de\u0161imtme\u010diui.<\/p>\n<p>Dvi didel\u0117s apimties populiacin\u0117s studijos \u2013 viena Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, kita Australijoje \u2013 leid\u017eia manyti, jog regos poky\u010diai gali b\u016bti ankstyvas signalas apie b\u016bsimus kognityvinius sunkumus. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s tyrime, paskelbtame 2024 metais, nustatyta, kad dalyviai, kuri\u0173 regos informacijos apdorojimo greitis buvo l\u0117tesnis, per artimiausius 12 met\u0173 da\u017eniau sulauk\u0117 demencijos diagnoz\u0117s.<\/p>\n<p>Australijos mokslinink\u0173 darbas parod\u0117 pana\u0161i\u0105 tendencij\u0105: prast\u0117jantis reg\u0117jimo a\u0161trumas reik\u0161mingai prognozavo kognityvin\u012f silpn\u0117jim\u0105 per pana\u0161\u0173 12 met\u0173 laikotarp\u012f.<\/p>\n<p>\u201eReg\u0117jimo blog\u0117jim\u0105 gali lemti \u012fvair\u016bs veiksniai, dalis j\u0173 yra gydomi. Pavyzd\u017eiui, katarakta arba reg\u0117jimo silpn\u0117jimas, kur\u012f galima kompensuoti tinkamai parinktais akiniais\u201c, \u2013 teig\u0117 Australijos tyrimo pagrindin\u0117 autor\u0117, neuro mokslinink\u0117 Nikki-Anne Wilson i\u0161 \u201eNeuroscience Research Australia\u201c.<\/p>\n<p>\u201eTyrimai dabar rodo, kad ankstyvas \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 atpa\u017einimas ir j\u0173 koregavimas gali pad\u0117ti suma\u017einti demencijos i\u0161sivystymo rizik\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n<p>Atsi\u017evelgdami \u012f vis gaus\u0117jan\u010dius \u012frodymus, 2024 metais \u017eurnalo <em>The Lancet<\/em> demencijos komisijos ekspertai v\u0117lyvame am\u017eiuje pasirei\u0161kiant\u012f regos praradim\u0105 \u012fvardijo kaip nauj\u0105 kognityvinio silpn\u0117jimo rizikos veiksn\u012f. Skai\u010diuojama, kad jis gali b\u016bti susij\u0119s iki 2,2 proc. demencijos atvej\u0173. Palyginimui, negydomas klausos praradimas vidutiniame am\u017eiuje siejamas ma\u017edaug su 7 proc. atvej\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto regos ar klausos sutrikimai nerei\u0161kia, kad \u017emogus nei\u0161vengiamai susirgs demencija. Tokie pakitimai gali rodyti \u012fvairias sveikatos problemas, tod\u0117l vien regos ar klausos testai n\u0117ra idealus individualus diagnostikos \u012frankis. Ta\u010diau visuomen\u0117s mastu vis daugiau tyrim\u0173 leid\u017eia svarstyti, kad sensorini\u0173 sutrikim\u0173 korekcija \u2013 pavyzd\u017eiui, klausos aparat\u0173 naudojimas ar regos problem\u0173 gydymas \u2013 gali prisid\u0117ti prie ma\u017eesn\u0117s demencijos rizikos.<\/p>\n<p>Tod\u0117l regos ir kit\u0173 sensorini\u0173 funkcij\u0173 vertinimas vyresniame am\u017eiuje gali b\u016bti itin svarbus. 2024 metais Australijoje atliktame tyrime mokslininkai analizavo 2 281 dalyvio reg\u0117jimo a\u0161trumo rodiklius ir j\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 poky\u010dius. Modeliai parod\u0117, kad prast\u0117jantis reg\u0117jimas reik\u0161mingai prognozavo prastesnius problem\u0173 sprendimo, atminties ir d\u0117mesio \u012fver\u010dius.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad ry\u0161\u012f tarp reg\u0117jimo prast\u0117jimo ir bendros kognityvin\u0117s b\u016bkl\u0117s i\u0161 dalies paai\u0161kino socialinis aktyvumas.<\/p>\n<p>\u201ePirm\u0105 kart\u0105 parod\u0117me, kad ry\u0161\u012f tarp reg\u0117jimo blog\u0117jimo ir bendros kognityvin\u0117s veiklos gali i\u0161 dalies paai\u0161kinti suma\u017e\u0117j\u0119s socialinis kontaktas\u201c, \u2013 ai\u0161kino N.-A. Wilson.<\/p>\n<p>\u201e\u017dmon\u0117s, kuri\u0173 reg\u0117jimas prastesnis, d\u0117l nerimo gali da\u017eniau vengti socialini\u0173 rengini\u0173, ir tai taip pat gali paveikti kognityvin\u0119 veikl\u0105. M\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad svarbu palaikyti socialinius ry\u0161ius ne tik tod\u0117l, kad socialin\u0117 izoliacija pati savaime yra demencijos rizikos veiksnys, bet ir tod\u0117l, kad ji gali pad\u0117ti suma\u017einti kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, prastesnio reg\u0117jimo, poveik\u012f. Vis d\u0117lto reikia daugiau tyrim\u0173\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n<p>Tuo metu Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s tyrime daugiau nei 8 000 dalyvi\u0173 atliko regos test\u0105: jiems reik\u0117jo kuo grei\u010diau paspausti mygtuk\u0105, kai ekrane pasirodydavo trikampis. Tyrimo pabaigoje paai\u0161k\u0117jo, kad l\u0117tesn\u012f regos apdorojimo greit\u012f tur\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s kur kas da\u017eniau buvo diagnozuoti demencija.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto autoriai pabr\u0117\u017e\u0117, kad individualiam \u017emogui \u0161is prognozavimas nebuvo pakankamai tikslus \u2013 vien pagal regos test\u0173 rezultatus nebuvo \u012fmanoma patikimai nustatyti, kam ateityje bus diagnozuota demencija. Nepaisant to, mokslininkai svarsto, kad tokie testai gal\u0117t\u0173 b\u016bti integruojami \u012f demencijos rizikos vertinim\u0105 kartu su kitais kognityviniais testais.<\/p>\n<p>Kiti nauji duomenys taip pat rodo, kad dalis demencijos atvej\u0173 vyresniame am\u017eiuje gali b\u016bti susij\u0119 su da\u017enomis regos problemomis. Tai kelia prielaid\u0105, kad reg\u0117jimo sutrikim\u0173 sprendimas gal\u0117t\u0173 suma\u017einti dal\u012f veiksni\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie demencijos vystymosi, nors pati demencija yra itin sud\u0117tinga b\u016bkl\u0117, kuri\u0105 lemia ne vienas, o daugelio veiksni\u0173 visuma.<\/p>\n<p>Augant \u012frodym\u0173 bazei, vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eiama, kad akys yra itin jautrios sen\u0117jimo procesams. Pavyzd\u017eiui, tinklain\u0117s skenavimuose matomi pakitimai siejami su padid\u0117jusia mirtingumo rizika. Be to, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je demencija \u012fvardijama kaip da\u017eniausia mirties prie\u017eastis.<\/p>\n<p>Naujausioje <em>The Lancet<\/em> demencijos komisijos ataskaitoje ekspertai rekomenduoja u\u017etikrinti, kad regos praradimo patikra ir gydymas b\u016bt\u0173 prieinami visiems.<\/p>\n<p>\u201eAi\u0161ki galimyb\u0117 demencijos prevencijai atsiranda gydant regos praradim\u0105\u201c, \u2013 daro i\u0161vad\u0105 ekspert\u0173 grup\u0117.<\/p>\n<p><em>Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo publikuota 2025 met\u0173 lapkrit\u012f.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Akys da\u017enai vadinamos langu \u012f smegenis \u2013 \u0161i centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos \u201ei\u0161or\u0117\u201c gali atskleisti ankstyvus kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo po\u017eymius. Nauji tyrimai rodo, kad prastesni rezultatai atliekant paprastus regos testus gali b\u016bti susij\u0119 su didesne demencijos i\u0161sivystymo rizika net pra\u0117jus daugiau nei de\u0161imtme\u010diui. Dvi didel\u0117s apimties populiacin\u0117s studijos \u2013 viena Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, kita Australijoje \u2013 leid\u017eia [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3083,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3082","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3082","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3082"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3082\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3083"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3082"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3082"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3082"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3082"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}