Rumunijoje, St\u0103uceni-Holm archeologin\u0117je vietov\u0117je, tyr\u0117jai aptiko i\u0161skirtin\u012f Cucuteni\u2013Trypillia kult\u016bros laikotarpio statin\u012f, datuojam\u0105 daugiau nei prie\u0161 6 000 met\u0173. Po \u017eeme buvusi konstrukcija i\u0161siskiria mastu ir vieta gyvenviet\u0117je, tod\u0117l kei\u010dia supratim\u0105 apie ankstyv\u0173j\u0173 Europos bendruomeni\u0173 organizacij\u0105.<\/p>\n
Skelbiama, kad statinys siek\u0117 apie 350 kvadratini\u0173 metr\u0173 ir buvo iki keturi\u0173 kart\u0173 didesnis u\u017e kitus to paties komplekso namus. Tyrimai vyko 2021\u20132024 metais, apjungiant geofizinius matavimus ir kasin\u0117jimus, kurie leido tiksliau atkurti gyvenviet\u0117s plan\u0105.<\/p>\n
Be centrin\u0117s megastrukt\u016bros, identifikuota ma\u017edaug 45 gyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173, o visa teritorija buvo apjuosta griovi\u0173 ir palisad\u0173 sistema. Tokia gynybin\u0117 ir planavimo logika rodo, kad bendruomen\u0117 investavo \u012f saugum\u0105 bei ai\u0161ki\u0105 erdvin\u0119 tvark\u0105, o svarbiausi objektai buvo i\u0161d\u0117styti strategi\u0161kai.<\/p>\n
Did\u017eiausias pastatas stov\u0117jo centriniame ta\u0161ke prie pagrindinio \u012f\u0117jimo, tod\u0117l, mokslinink\u0173 vertinimu, vargu ar tai buvo eilinis b\u016bstas. Labiausiai tik\u0117tinos funkcijos siejamos su bendruomen\u0117s susirinkimais, ceremonijomis ar administravimu, nes dydis ir pad\u0117tis labiau primena vie\u0161\u0105, o ne priva\u010di\u0105 erdv\u0119.<\/p>\n
\u201eVien pastato vieta prie pagrindinio \u012f\u0117jimo ir jo mastas rodo, kad tai gal\u0117jo b\u016bti visos bendruomen\u0117s reikm\u0117ms skirtas objektas\u201c, \u2013 teigia tyr\u0117jai, apibendrindami kasin\u0117jim\u0173 interpretacij\u0105.<\/p>\n
\u0160is atradimas svarbus ir platesniame Cucuteni\u2013Trypillia kult\u016bros kontekste: \u0161i neolitin\u0117 civilizacija \u017einoma didel\u0117mis gyvenviet\u0117mis, kuriose gal\u0117jo gyventi t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, o dalis mokslinink\u0173 jas vadina ankstyvomis Europos proto-miesto formomis. Vis d\u0117lto tokio dyd\u017eio bendruomenini\u0173 pastat\u0173 regione aptinkama itin retai, tod\u0117l nauji duomenys tampa reik\u0161mingu argumentu diskusijose apie socialin\u0119 organizacij\u0105.<\/p>\n
Ypa\u010d intriguoja tai, kad kol kas nepateikiama ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173 apie prabang\u0105 ar grie\u017et\u0105 hierarchij\u0105, kuri da\u017enai siejama su didelio masto vie\u0161ais statiniais. Tai stiprina prielaid\u0105, kad kolektyvin\u0117s infrastrukt\u016bros projektai gal\u0117jo rastis ir bendruomen\u0117se, kuriose vald\u017eios koncentracija nebuvo ry\u0161ki, o sprendimai gal\u0117jo b\u016bti labiau sutelkti \u012f bendr\u0105 susitarim\u0105.<\/p>\n
Pastaraisiais metais tokius atradimus vis da\u017eniau i\u0161judina technologijos: geofizika padeda \u201epamatyti\u201c po \u017eeme neardant sluoksni\u0173, o palydoviniai vaizdai ir nuotoliniai metodai leid\u017eia aptikti didelius kra\u0161tovaizd\u017eio poky\u010dius. Pana\u0161us prover\u017eis fiksuojamas ir kituose regionuose, pavyzd\u017eiui, tiriant senovines dr\u0117kinimo sistemas Kaukaze, kai istorini\u0173 palydovini\u0173 nuotrauk\u0173 analiz\u0117 padeda rekonstruoti de\u0161imtis ar net \u0161imtus kilometr\u0173 kanal\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad geofizini\u0173 tyrim\u0173, kasin\u0117jim\u0173 ir nuotolin\u0117s analiz\u0117s derinimas tampa nauju standartu, leid\u017eian\u010diu grei\u010diau patikrinti hipotezes ir tiksliau suplanuoti darbus. Rumunijoje aptikta megastrukt\u016bra rodo, kad prie\u0161istor\u0117s bendruomen\u0117s gal\u0117jo tur\u0117ti kur kas sud\u0117tingesnes vie\u0161\u0105sias erdves ir valdymo modelius, nei ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Rumunijoje aptikta 6 000 met\u0173 senumo Cucuteni\u2013Trypillia megastrukt\u016bra: jos dydis ir vieta gyvenviet\u0117je leid\u017eia kalb\u0117ti apie pa\u017eangi\u0105 organizacij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":30998,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,23092,23093,14681,6284,20210,2752],"miestas":[],"class_list":["post-30997","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-cucuteni-trypillia-kultura","tag-geofizika","tag-kasinejimai","tag-neolitas","tag-palydoviniai-vaizdai","tag-rumunija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30997"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30997\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30998"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30997"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=30997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}