1963 metais prie Islandijos krant\u0173, Atlanto vandenyne, i\u0161 j\u016bros dugno i\u0161siver\u017e\u0119s ugnikalnis suk\u016br\u0117 nauj\u0105 sausumos lopin\u0117l\u012f \u2013 Surtsejos sal\u0105. Ji tapo vienu re\u010diausi\u0173 atvej\u0173 pasaulyje, kai mokslininkai gali steb\u0117ti, kaip gyvyb\u0117 \u012fsitvirtina visi\u0161kai naujoje \u017eem\u0117je, beveik nepatirdama \u017emogaus poveikio.<\/p>\n
Netrukus po salos atsiradimo Islandija \u0117m\u0117si grie\u017et\u0173 ribojim\u0173: \u012f Surtsej\u0105 patekti galima tik su specialiais leidimais, o bet koks neatsargus \u201eatsive\u017eimas\u201c \u010dia laikomas gr\u0117sme tyrimams. Pagrindinis tikslas paprastas, bet ambicingas: kuo tiksliau u\u017efiksuoti nat\u016brali\u0105 ekosistemos raid\u0105 nuo pirm\u0173j\u0173 dien\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l sala buvo u\u017edaryta?<\/p>\n
Surtseja suteik\u0117 galimyb\u0119 patikrinti tai, k\u0105 \u012fprastai sunku atskirti gamtoje: kaip augalai, gyv\u016bnai ir mikroorganizmai pasiekia nauj\u0105 teritorij\u0105 ir kaip formuojasi pirmosios bendrijos, kai n\u0117ra keli\u0173, \u016bki\u0173, sodo augal\u0173 ar s\u0105moningo \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo. Tod\u0117l buvo nustatytos taisykl\u0117s, ribojan\u010dios bet koki\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173, s\u0117kl\u0173, augal\u0173 dali\u0173 ar atliek\u0173 \u012fve\u017eim\u0105.<\/p>\n
Sala taip pat laikoma jautria laboratorija, kur net menki poky\u010diai gali i\u0161kreipti de\u0161imtme\u010di\u0173 duomenis. D\u0117l to akcentuojama bioapsauga: kuo ma\u017eiau atsitiktini\u0173 \u201ekeleivi\u0173\u201c, tuo patikimesnis vaizdas, kaip gamta pati kuria dirvo\u017eem\u012f, augalij\u0105 ir maisto grandines.<\/p>\n
Kaip Surtsejoje atsirado gyvyb\u0117?<\/p>\n
Pirmieji salos metai buvo itin at\u0161iaur\u016bs: \u0161vie\u017eios vulkanin\u0117s uolienos, stipr\u016bs v\u0117jai ir druskingos bangos dar\u0117 j\u0105 pana\u0161i\u0105 \u012f viet\u0105, kurioje sunku \u012fsitvirtinti bet kam. Vis d\u0117lto pakrant\u0117se gana greitai prad\u0117ti fiksuoti pirmieji gyvyb\u0117s p\u0117dsakai, o v\u0117liau atsirado ir pirmieji kraujagysliniai augalai.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad pagrindiniai \u201etransportininkai\u201c yra v\u0117jai ir vandenyno srov\u0117s, kurios atne\u0161a s\u0117klas ar augal\u0173 fragmentus. Ta\u010diau naujesni tyrimai pabr\u0117\u017eia pauk\u0161\u010di\u0173 vaidmen\u012f, nes jie gali perne\u0161ti s\u0117klas vir\u0161kinamajame trakte, su i\u0161matomis ar net lizd\u0173 med\u017eiagose.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 d\u0117mesys krypsta \u012f pauk\u0161\u010dius<\/p>\n
Pastaraisiais metais Surtsejos istorija papildyta svarbia \u012f\u017evalga: dalis augal\u0173, kurie saloje buvo u\u017efiksuoti per kelis de\u0161imtme\u010dius, neturi akivaizd\u017ei\u0173 prisitaikym\u0173 ilgiems \u201eskryd\u017eiams\u201c v\u0117ju ar pl\u016bduriavimui j\u016broje. Tai sustiprino versij\u0105, kad reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f kolonizacijoje atliko pauk\u0161\u010diai, ypa\u010d perin\u010dios ir da\u017enai saloje besilankan\u010dios r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
Toks mechanizmas svarbus ne tik Surtsejai. Jis padeda geriau suprasti, kaip augalija plinta \u012f izoliuotas teritorijas, kaip atsinaujina pa\u017eeistos buvein\u0117s ir kod\u0117l kai kurios r\u016b\u0161ys netik\u0117tai atsiranda vietose, kurios, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, tur\u0117t\u0173 b\u016bti sunkiai pasiekiamos.<\/p>\n
Sala ma\u017e\u0117ja, bet tyrimai t\u0119siasi<\/p>\n
Nuo pirm\u0173j\u0173 met\u0173 j\u016bra prad\u0117jo ardyti naujai susiformavusius krantus, tod\u0117l salos plotas ilgainiui suma\u017e\u0117jo. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad Surtseja netur\u0117t\u0173 \u201ei\u0161nykti per nakt\u012f\u201c: tvirtesn\u012f branduol\u012f saugo sustingusios lavos ir vulkanini\u0173 uolien\u0173 sluoksniai.<\/p>\n
2008 metais UNESCO \u012ftrauk\u0117 Surtsej\u0105 \u012f Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105, pabr\u0117\u017edama jos vert\u0119 kaip ilgalaikio, palyginti ma\u017eai \u017emogaus trikdomo gamtos eksperimento. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ir toliau i\u0161lieka grie\u017etas re\u017eimas, o kiekvienas vizitas vertinamas kaip atsakomyb\u0117 nepalikti p\u0117dsako.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Surtseja, 1963 metais i\u0161kilusi prie Islandijos, tapo u\u017edara laboratorija, kur mokslininkai stebi, kaip be \u017emogaus \u012ftakos gimsta nauja ekosistema.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[685,151,3195,672,23270,646,4715],"miestas":[],"class_list":["post-31237","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-laisvalaikis","tag-biologine-ivairove","tag-ekosistemos","tag-islandija","tag-pauksciai","tag-surtseja","tag-unesco","tag-vulkanai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31237","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31237"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31237\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31237"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31237"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31237"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=31237"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}