I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad kova su oro tar\u0161a ir Arkties ledo tirpsmas \u2013 du visai nesusij\u0119 pasauliai. Vienas siejasi su kamin\u0173 d\u016bmais, elektrin\u0117mis ir miest\u0173 smogu, kitas \u2013 su j\u016bros ledu, p\u016bgomis ir \u0161altu vandenynu kitame planetos gale. Ta\u010diau klimato sistema nem\u0117gsta toki\u0173 ai\u0161ki\u0173 rib\u0173: ji sujungia tolimus \u017eem\u0117lapio ta\u0161kus plonomis, bet atkakliomis priklausomybi\u0173 gijomis.<\/p>\n
B\u016btent tod\u0117l naujos analiz\u0117s sulauk\u0117 daug d\u0117mesio. Jose teigiama, kad didel\u0117s aerozoli\u0173 emisijos vir\u0161 Ryt\u0173 Azijos daugel\u012f met\u0173 gal\u0117jo paveikti \u017eiemines ciklon\u0173 trajektorijas vir\u0161 \u0161iaurin\u0117s Ramiojo vandenyno dalies. Dalis audr\u0173 buvo tarsi pastumiamos \u0161iauriau \u2013 Beringo j\u016bros ir Arkties kryptimi. Tai savo ruo\u017etu didino \u0161ilto ir dr\u0117gno oro pripl\u016bdim\u0105 \u012f regionus, kuriuose j\u016bros ledas ir taip patiria vis didesn\u012f spaudim\u0105.<\/p>\n
\u012edomiausia tai, kad oro kokyb\u0117s ger\u0117jimas Kinijoje po 2013 met\u0173, tik\u0117tina, prad\u0117jo silpninti b\u016btent \u0161\u012f mechanizm\u0105. Tai nerei\u0161kia, kad \u0161varesnis oras \u201ei\u0161gelb\u0117jo Arkt\u012f\u201c. Grei\u010diau \u2013 vienas aplinkosauginis laim\u0117jimas pakeit\u0117 atmosferin\u0117s d\u0117lion\u0117s eig\u0105 u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173, ta\u010diau didesn\u0117s problemos nepanaikino. Ma\u017e\u0117jant aerozoli\u0173, silpn\u0117ja ir j\u0173 maskuojantis, trumpalaik\u012f v\u0117sinim\u0105 suteikiantis poveikis klimatui.<\/p>\n
Aerozoliai \u2013 vieni nepatogiausi\u0173 klimato istorijos \u201eheroj\u0173\u201c. Viena vertus, jie kenkia sveikatai, blogina oro kokyb\u0119 ir skatina smog\u0105. Kita vertus, dalis aerozoli\u0173 atspindi Saul\u0117s spinduliuot\u0119 ir laikinai suma\u017eina dal\u012f \u0161iltnamio duj\u0173 sukeliamo at\u0161ilimo. D\u0117l to aerozoli\u0173 ma\u017einimas klimato po\u017ei\u016briu beveik visada yra sud\u0117tingesnis, nei sufleruoja paprasta intuicija: ma\u017eiau tar\u0161os rei\u0161kia geriau.<\/p>\n
Naujame tyrime mokslininkai parod\u0117 dar vien\u0105 \u0161io sud\u0117tingumo sluoksn\u012f. J\u0173 teigimu, aerozoliai vir\u0161 Ryt\u0173 Azijos veik\u0117 \u017eieminius ciklonus vir\u0161 \u0161iaurinio Ramiojo vandenyno ne vien per spinduliuot\u0117s balans\u0105. Svarbus buvo ir krituli\u0173 pasiskirstymas bei vadinamosios latentin\u0117s (slaptosios) \u0161ilumos i\u0161siskyrimas pa\u010diose audr\u0173 sistemose. Kitaip tariant, tar\u0161a keit\u0117 ne tik tai, kiek energijos pasiekia \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173, bet ir tai, kaip \u201edirba\u201c pats ciklono variklis.<\/p>\n
Jei vienoje audros dalyje krituliai nuslopinami, o kitoje \u2013 sustipr\u0117ja, pasikei\u010dia energijos pasiskirstymas visoje sistemoje. D\u0117l to ciklonas gali b\u016bti ne\u017eymiai nukreiptas \u012f kit\u0105 mar\u0161rut\u0105. Tam nereikia jokio staigaus \u201ejungiklio\u201c \u2013 pakanka subtiliai pakeisti, kur ir kaip atmosfera atiduoda \u0161ilum\u0105.<\/p>\n
\u010cia istorija tampa ypa\u010d \u012fdomi. Kai daugiau \u017eiemini\u0173 ciklon\u0173 slenka Beringo j\u016bros link ir toliau \u012f \u0161iaur\u0119, Arktis gauna papildom\u0173 \u0161ilumos ir dr\u0117gm\u0117s \u201eporcij\u0173\u201c. O tai regionas, kuris ir be to \u0161yla grei\u010diau nei likusi planeta. Kiekvienas papildomas \u0161ilto oro pli\u016bpsnis veikia kaip dar vienas spaudimas jau ir taip silpn\u0117jan\u010diam j\u016bros ledui.<\/p>\n
Ap\u017evelgiant rezultatus teigiama, kad toks mechanizmas pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais gal\u0117jo prisid\u0117ti prie didesni\u0173 \u0161ilumos sraut\u0173 \u012f Arkt\u012f i\u0161 \u0161iaurinio Ramiojo vandenyno pus\u0117s. Praktikoje tai rei\u0161kia, jog dalis j\u016bros ledo poky\u010di\u0173 neb\u016btinai yra vien tik \u201efoninio\u201c pasaulinio at\u0161ilimo pasekm\u0117 \u2013 juos gali stiprinti ir konkre\u010dios audr\u0173 trajektorij\u0173 bei atmosferos cirkuliacijos permainos. Svarbu tai, kad ledas tirpsta ne vien nuo vidutin\u0117s temperat\u016bros. Jis tirpsta ir nuo to, kaip atmosfera per konkre\u010dius or\u0173 epizodus atgabena \u0161ilum\u0105.<\/p>\n
Arktis da\u017enai vaizduojama kaip tolimo CO2 emisij\u0173 \u0161altini\u0173 auka. Tai tiesa, bet ne visa. Kartais \u0161iluma j\u0105 pasiekia ir \u201e\u0161oniniu kanalu\u201c: per persitvarkiusius orus, audras, pasikeitusius \u017eemo sl\u0117gio sri\u010di\u0173 kelius. Klimato sistema \u010dia veikia ne kaip orkait\u0117, tiesiog pak\u0117lusi temperat\u016br\u0105, o labiau kaip kanal\u0173 tinklas, kuris gali staiga nukreipti energij\u0105 ten, kur anks\u010diau ji tek\u0117jo kitaip.<\/p>\n
\u0160ioje vietoje b\u016bt\u0173 lengva suformuluoti patog\u0173 moral\u0105: Kinija suma\u017eino tar\u0161\u0105, tod\u0117l Arktis gavo atokv\u0117p\u012f. Ta\u010diau klimato sistema taip paprastai \u201eapdovanojim\u0173\u201c nedalina. Taip, aerozoli\u0173 emisij\u0173 ma\u017e\u0117jimas Ryt\u0173 Azijoje gal\u0117jo silpninti min\u0117t\u0105 ciklon\u0173 st\u016bmimo \u012f \u0161iaur\u0119 mechanizm\u0105. Ta\u010diau kartu ma\u017eiau aerozoli\u0173 rei\u0161kia ir ma\u017eiau Saul\u0117s spinduliuot\u0117s atspind\u0117jimo, t. y. ma\u017eiau \u201epasl\u0117pto v\u0117sinimo\u201c, kuris ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161 dalies slopino \u0161iltnamio duj\u0173 sukelt\u0105 at\u0161ilim\u0105.<\/p>\n
D\u0117l to pastar\u0173j\u0173 met\u0173 analiz\u0117se vis da\u017eniau aptariama mintis, kad oro valymas Ryt\u0173 Azijoje gal\u0117jo prisid\u0117ti prie spartesnio \u0161iuolaikinio at\u0161ilimo globaliu mastu ir ry\u0161kesnio \u0161iaurinio Ramiojo vandenyno \u0161ilimo. Ne tod\u0117l, kad \u0161varesnis oras yra klaida, o tod\u0117l, kad anks\u010diau purvinas oras u\u017emaskuodavo dal\u012f problemos. Kai \u0161i tar\u0161a nyksta, atmosfera tarsi nustoja \u201eapsimesti\u201c, jog yra kiek v\u0117siau, nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n
Tai viena nepatogiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s klimatologijos ties\u0173: galima gerinti visuomen\u0117s sveikat\u0105 ir kartu atidengti papildom\u0105 at\u0161ilim\u0105. Galima suma\u017einti smog\u0105 ir negauti paprasto klimatinio \u201ebonuso\u201c. Pasaulis \u010dia n\u0117ra moralin\u0117 pasaka \u2013 tai susisiejan\u010di\u0173 proces\u0173 sistema. Tod\u0117l klimato politika negali baigtis vien oro valymu. Be lygiagretaus CO2 emisij\u0173 ma\u017einimo tokia pa\u017eanga kartais t\u0117ra purvinos u\u017euolaidos nu\u0117mimas nuo didesn\u0117s problemos.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eLive Science\u201c; \u201eNature\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad kova su oro tar\u0161a ir Arkties ledo tirpsmas \u2013 du visai nesusij\u0119 pasauliai. Vienas siejasi su kamin\u0173 d\u016bmais, elektrin\u0117mis ir miest\u0173 smogu, kitas \u2013 su j\u016bros ledu, p\u016bgomis ir \u0161altu vandenynu kitame planetos gale. Ta\u010diau klimato sistema nem\u0117gsta toki\u0173 ai\u0161ki\u0173 rib\u0173: ji sujungia tolimus \u017eem\u0117lapio ta\u0161kus plonomis, bet atkakliomis […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3144,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3143","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3143","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3143"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3143\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3144"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3143"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3143"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3143"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3143"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}