Mokslininkai, pasitelk\u0119 Jameso Webbo kosmin\u012f teleskop\u0105, aptiko itin ankstyvos Visatos supermasyvi\u0105 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, kurios egzistavimas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u012fprastiems galaktik\u0173 ir juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 augimo scenarijams. Objektas, pavadintas Abell2744-QSO1, stebimas laikotarpiu, kai Visatai tebuvo apie 700 mln. met\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausia intriga ta, kad juodoji skyl\u0117 atrodo ne\u012fprastai didel\u0117, palyginti su j\u0105 supan\u010dia galaktika, ir gali b\u016bti susiformavusi dar prie\u0161 pa\u010dios galaktikos brand\u0105. Toks disbalansas ankstyvojoje Visatoje kelia klausim\u0105, ar juodosios skyl\u0117s visada auga l\u0117tai, kartu su galaktikomis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad Abell2744-QSO1 juodosios skyl\u0117s mas\u0117 siekia apie 50 mln. Saul\u0117s masi\u0173. Ankstesni vertinimai buvo ma\u017eesni, ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 mas\u0117 apskai\u010diuota tiesiogiau, matuojant juodosios skyl\u0117s gravitacin\u012f poveik\u012f aplinkini\u0173 duj\u0173 jud\u0117jimui.<\/p>\n
Objektas priskiriamas vadinamiesiems ma\u017eiesiems raudoniesiems ta\u0161kams, kuriuos Jameso Webbo teleskopas aptinka kaip kompakti\u0161kus, ry\u0161kiai paraudusius ankstyvosios Visatos \u0161altinius. \u0160ie objektai tapo viena aktyviausiai tiriam\u0173 Webb eros tem\u0173, nes gali sl\u0117pti aktyviai augan\u010dias juod\u0105sias skyles.<\/p>\n
Abell2744-QSO1 steb\u0117ti pavyko d\u0117l reto sutapimo: u\u017e jo esantis objektas buvo sustiprintas gravitacinio l\u0119\u0161io efektu, kur\u012f sukelia galaktik\u0173 spie\u010dius Abell 2744. \u0160is efektas ne tik padidina tolim\u0173 objekt\u0173 ry\u0161kum\u0105, bet kai kuriais atvejais suformuoja kelis j\u0173 atvaizdus.<\/p>\n
D\u0117l tokio nat\u016bralaus kosminio didinamojo stiklo astronomai gal\u0117jo detaliau i\u0161tirti duj\u0173 pasiskirstym\u0105 ir j\u0173 grei\u010dius. B\u016btent duj\u0173 kinematika, i\u0161matuota spektroskopiniais steb\u0117jimais, leido patikslinti juodosios skyl\u0117s mas\u0119 ir jos santyk\u012f su galaktika.<\/p>\n
Tradicinis po\u017ei\u016bris teigia, kad supermasyvios juodosios skyl\u0117s auga palaipsniui: prad\u017eioje susiformuoja ma\u017eesn\u0117 juodoji skyl\u0117, v\u0117liau ji did\u0117ja ryjant aplinkin\u0119 med\u017eiag\u0105 ir susijungdama su kitomis juodosiomis skyl\u0117mis, o galaktikoms jungiantis did\u0117ja ir j\u0173 centriniai objektai.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161iuo atveju juodosios skyl\u0117s mas\u0117, palyginti su nedidele, chemi\u0161kai menkai i\u0161sivys\u010diusia galaktika, yra ne\u012fprastai didel\u0117. Tai leid\u017eia manyti, kad ankstyvojoje Visatoje gal\u0117jo veikti spartesni augimo keliai, pavyzd\u017eiui, tiesioginis masyvi\u0173 duj\u0173 debes\u0173 kolapsas arba itin intensyvus med\u017eiagos kaupimas trumpais laikotarpiais.<\/p>\n
\u201eTai stulbinamas rezultatas ir rimtas post\u016bmis i\u0161 naujo per\u017ei\u016br\u0117ti klasikinius juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 formavimosi ir augimo scenarijus\u201c, \u2013 sak\u0117 astrofizikas Roberto Maiolino.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks objektas tampa svarbiu bandymu teoriniams modeliams, ai\u0161kinantiems, kaip per pirm\u0105j\u012f milijard\u0105 met\u0173 gal\u0117jo atsirasti mil\u017eini\u0161kos juodosios skyl\u0117s. Kuo daugiau pana\u0161i\u0173 atvej\u0173 fiksuoja Jameso Webbo teleskopas, tuo ai\u0161kiau matyti, kad ankstyvosios Visatos juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 augimas gal\u0117jo b\u016bti ne tvarkingas ir laipsni\u0161kas, o nelygus, priklausantis nuo ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai tikisi, kad tolesni Jameso Webbo teleskopo ir kit\u0173 observatorij\u0173 steb\u0117jimai leis patikrinti, ar Abell2744-QSO1 yra i\u0161skirtinis atvejis, ar tik vienas i\u0161 daugelio ankstyv\u0173j\u0173 objekt\u0173, rodan\u010di\u0173, kad juodosios skyl\u0117s gal\u0117jo \u201epirmauti\u201c galaktik\u0173 formavimosi lenktyn\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jameso Webbo teleskopas aptiko 50 mln. Saul\u0117s masi\u0173 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, kuri gal\u0117jo susiformuoti anks\u010diau nei jos ma\u017ea ankstyvosios Visatos galaktika.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":31460,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[23475,13888,5745,23474,13883,13886,23473],"miestas":[],"class_list":["post-31459","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-abell-2744","tag-ankstyvoji-visata","tag-astrofizika","tag-gravitacinis-lesis","tag-jameso-webbo-kosminis-teleskopas","tag-juodosios-skyles","tag-supermasyvios-juodosios-skyles"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31459"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31459\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31460"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31459"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=31459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}