Kr\u016btin\u0117s skausmas, dusulys, \u0161irdies plakimas ir rank\u0173 tirpimas daugeliui skamba kaip infarkto signalai, ta\u010diau daliai \u017emoni\u0173 tai gali b\u016bti panikos priepuolis. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad simptomai abiem atvejais gali b\u016bti pana\u0161\u016bs, tod\u0117l nereik\u0117t\u0173 nei numoti ranka, nei bandyti diagnozuoti savaranki\u0161kai.<\/p>\n
Panikos priepuolio metu organizmas \u012fjungia staig\u0173 pavojaus re\u017eim\u0105: suaktyv\u0117ja simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema, i\u0161siskiria streso hormonai, pada\u017en\u0117ja pulsas, gali spausti kr\u016btin\u0119. Prie \u0161i\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 prisideda hiperventiliacija, d\u0117l kurios atsiranda galvos svaigimas, dilg\u010diojimas ar l\u016bp\u0173 bei pir\u0161t\u0173 tirpimas.<\/p>\n
\u0160irdies skausmas ir panikos simptomai persidengia tod\u0117l, kad k\u016bnas abiem atvejais reaguoja intensyviai, o \u017emogus patiria real\u0173, stipr\u0173 fizin\u012f diskomfort\u0105. I\u0161g\u0105stis da\u017enai dar labiau sustiprina poj\u016b\u010dius, nes nerimas didina puls\u0105 ir raumen\u0173 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
\u201eSimptomai yra tikri, ta\u010diau panikos atveju j\u0173 prie\u017eastis da\u017eniausiai slypi nerv\u0173 sistemos reakcijoje, o ne \u0161irdies kraujagysli\u0173 u\u017esikim\u0161ime\u201c, \u2013 ai\u0161kina medikai, pabr\u0117\u017edami, kad bet koks naujas ar ne\u012fprastas kr\u016btin\u0117s skausmas turi b\u016bti \u012fvertintas specialist\u0173.<\/p>\n
Panikos priepuoliai, remiantis epidemiologiniais tyrimais, per gyvenim\u0105 palie\u010dia reik\u0161ming\u0105 dal\u012f suaugusi\u0173j\u0173, o dalis \u017emoni\u0173 pirm\u0105j\u012f epizod\u0105 palaiko infarktu ir kreipiasi skubios pagalbos. Toks elgesys suprantamas, nes saugumas \u0161iuo atveju svarbiausias.<\/p>\n
Gydytojai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f svarb\u0173 skirtum\u0105: infarkto atveju skausmas da\u017eniau stipr\u0117ja fizinio kr\u016bvio metu ir nepraeina ramyb\u0117je, o panikos priepuolio metu poj\u016b\u010diai gali suma\u017e\u0117ti nusiraminus ar nukreipus d\u0117mes\u012f. Vis d\u0117lto \u0161is po\u017eymis n\u0117ra absoliutus, tod\u0117l juo vienu remtis negalima.<\/p>\n
Infarktui b\u016bdingas spaud\u017eiantis, gniau\u017eiantis kr\u016btin\u0117s skausmas, kuris gali plisti \u012f kair\u0119 rank\u0105, pet\u012f, kakl\u0105 ar \u017eandikaul\u012f, lydimas \u0161alto prakaito, pykinimo, ry\u0161kaus silpnumo. Panikos priepuolis da\u017eniau prasideda staiga, pasiekia pik\u0105 per kelias ar keliolika minu\u010di\u0173 ir gali b\u016bti lydimas mirties baim\u0117s ar nerealumo jausmo.<\/p>\n
Jei kyla bent menkiausia abejon\u0117, specialistai pataria rinktis saugesn\u012f keli\u0105 ir kreiptis pagalbos, nes laikas infarkto atveju yra kritinis. \u0160irdies b\u016bkl\u0119 greitai padeda \u012fvertinti elektrokardiograma ir kiti tyrimai, o jie leid\u017eia atskirti pavojing\u0105 b\u016bkl\u0119 nuo nerimo sukelto epizodo.<\/p>\n
Jeigu gydytojai atmet\u0117 \u016bmin\u0119 \u0161irdies problem\u0105, panikos simptomus gali pad\u0117ti suvaldyti l\u0117tas kv\u0117pavimas, aplinkos \u012fvardijimas ir d\u0117mesio nukreipimas, taip ma\u017einant hiperventiliacij\u0105. Da\u017enai minimas metodas yra kv\u0117pavimas 4-7-8 ritmu, kuris padeda sul\u0117tinti kv\u0117pavim\u0105 ir suma\u017einti \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
Medikai primena, kad vienkartinis panikos priepuolis paprastai n\u0117ra pavojingas gyvybei, ta\u010diau pasikartojantis nerimas ir ilgalaikis stresas gali b\u016bti susij\u0119 su padid\u0117jusia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Ilgainiui nuolat padid\u0117j\u0119s streso hormon\u0173 fonas siejamas su auk\u0161tesniu kraujosp\u016bd\u017eiu, prastesniu miego re\u017eimu, u\u017edegiminiais procesais ir \u017ealingais gyvenimo b\u016bdo poky\u010diais.<\/p>\n
Jei epizodai kartojasi, verta kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 ar psichikos sveikatos specialist\u0105, nes veiksmingai padeda psichoterapija, o kai kuriais atvejais ir medikamentinis gydymas. Kuo anks\u010diau pradedama spr\u0119sti problem\u0105, tuo ma\u017eesn\u0117 tikimyb\u0117, kad nerimas taps l\u0117tinis ir ims reik\u0161mingai trikdyti kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Panikos priepuolis gali imituoti infarkt\u0105: gydytojai paai\u0161kina, kuo skiriasi simptomai ir kada b\u016btina nedelsiant kviesti greit\u0105j\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[798,4704,16542,5690,9434,403],"miestas":[],"class_list":["post-31507","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-greitoji-medicinos-pagalba","tag-infarktas","tag-krutines-skausmas","tag-nerimas","tag-panikos-priepuoliai","tag-sirdies-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31507","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31507"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31507\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31507"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31507"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31507"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=31507"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}