{"id":3155,"date":"2026-04-03T21:31:27","date_gmt":"2026-04-03T21:31:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/03\/mokslininkus-pribloske-20-proc-spinduliuotes-duobe-tarp-zemes-ir-menulio-ka-tai-reiskia\/"},"modified":"2026-04-03T21:31:27","modified_gmt":"2026-04-03T21:31:27","slug":"mokslininkus-pribloske-20-proc-spinduliuotes-duobe-tarp-zemes-ir-menulio-ka-tai-reiskia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/03\/mokslininkus-pribloske-20-proc-spinduliuotes-duobe-tarp-zemes-ir-menulio-ka-tai-reiskia\/","title":{"rendered":"Mokslininkus priblo\u0161k\u0117 20 proc. spinduliuot\u0117s \u201eduob\u0117\u201c tarp \u017dem\u0117s ir M\u0117nulio \u2013 k\u0105 tai rei\u0161kia"},"content":{"rendered":"<p>Atrodo, kad nuolatinis, i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 Saul\u0117s sistem\u0105 pasiekiantis galaktini\u0173 kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201elietus\u201c gali b\u016bti ne toks tolygus, kaip manyta iki \u0161iol.<\/p>\n<p>Kinijos zondas \u201eChang\u2019e 4\u201c, nuo 2019 met\u0173 dirbantis tolimojoje M\u0117nulio pus\u0117je, u\u017efiksavo keist\u0105 rei\u0161kin\u012f: tam tikromis s\u0105lygomis tarp \u017dem\u0117s ir M\u0117nulio susidaro savoti\u0161ka kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201eertm\u0117\u201c, kai daleli\u0173 srautas pastebimai susilpn\u0117ja. \u0160is atradimas leid\u017eia manyti, kad galaktiniai kosminiai spinduliai pasiskirsto erdv\u0117je nevienodai, o tai gali atverti nauj\u0173 galimybi\u0173 planuojant kosmines misijas ir ma\u017einant radiacijos rizik\u0105.<\/p>\n<p>Kosmosas pilnas proces\u0173, kurie \u201eap\u0161audo\u201c aplink\u0105 didel\u0117s energijos dalel\u0117mis. Vieni svarbiausi\u0173 \u0161altini\u0173 \u2013 supernov\u0173 sprogimai ir j\u0173 liekanos, galin\u010dios \u012f visas puses did\u017eiuliais grei\u010diais i\u0161mesti kosminius spindulius. Did\u017ei\u0105j\u0105 j\u0173 dal\u012f sudaro protonai, dal\u012f \u2013 helio branduoliai ir nedidelis kiekis sunkesni\u0173 atomini\u0173 branduoli\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad \u0161ios dalel\u0117s Saul\u0117s sistemoje yra gana tolygiai paplitusios.<\/p>\n<p>Ta\u010diau kosminiai spinduliai \u2013 tai jonizuojanti spinduliuot\u0117, galinti pa\u017eeisti l\u0105steles, DNR ir didinti mutacij\u0173 bei onkologini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. \u017dem\u0117je nuo j\u0173 daugiausia saugo atmosfera, kuri sugeria did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f daleli\u0173, kol jos dar nepasiek\u0117 pavir\u0161iaus. Vis d\u0117lto astronautams ir dideliame auk\u0161tyje dirbantiems pilotams \u0161is pavojus yra realus, tod\u0117l jis vertinamas planuojant skryd\u017eius ir kuriant misij\u0173 \u012frang\u0105.<\/p>\n<p>Galaktini\u0173 kosmini\u0173 spinduli\u0173 fonas gali kisti priklausomai nuo Saul\u0117s aktyvumo. Pavyzd\u017eiui, Saul\u0117s aktyvumo maksimumo metu daleli\u0173 srautas da\u017enai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja, nes sustipr\u0117j\u0119s Saul\u0117s v\u0117jas ir magnetiniai procesai nukreipia dal\u012f \u012fkraut\u0173 daleli\u0173.<\/p>\n<p>Nauja tarptautin\u0117s mokslinink\u0173 komandos analiz\u0117 rodo, kad galaktini\u0173 kosmini\u0173 spinduli\u0173 sraut\u0105 gali slopinti ne tik Saul\u0117. Prie to, netiesiogiai veikiant Saul\u0117s magnetiniams procesams, prisideda ir \u017dem\u0117s magnetinis laukas.<\/p>\n<p>Duomenys gauti naudojant \u201eChang\u2019e 4\u201c neutron\u0173 ir dozimetrin\u012f prietais\u0105, kuris M\u0117nulio pavir\u0161iuje matuoja protonus. Zondas tai gali daryti tik M\u0117nulio dien\u0105, nes nakt\u012f temperat\u016bra nukrenta tiek, kad aparatas nebegali veikti. Vis d\u0117lto b\u016btent dienos metu atsiranda galimyb\u0117 steb\u0117ti, kaip \u017dem\u0117s magnetinis laukas veikia kosmini\u0173 spinduli\u0173 fon\u0105 M\u0117nulio orbitoje.<\/p>\n<p>Mokslininkai i\u0161analizavo 31 M\u0117nulio ciklo duomenis ir steb\u0117jo, kaip proton\u0173 srautas kinta M\u0117nuliui judant aplink \u017dem\u0119. Paai\u0161k\u0117jo, kad vienoje orbitos dalyje \u2013 vadinamajame prie\u0161pietiniame sektoriuje (dar nepasiekus vietinio vidurdienio Saul\u0117s at\u017evilgiu) \u2013 proton\u0173 srautas yra ma\u017edaug 20 proc. ma\u017eesnis nei kitose orbitos atkarpose.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f sieja su tarpplanetiniu magnetiniu lauku \u2013 Saul\u0117s magnetinio lauko dalimi, nusidriekian\u010dia per Saul\u0117s sistem\u0105. Saulei sukantis, jos magnetinis laukas susisuka \u012f spiral\u0119, vadinam\u0105 Parkerio spirale. Kai \u0161i spiral\u0117 tam tikru b\u016bdu \u201esusiderina\u201c su \u017dem\u0117s\u2013M\u0117nulio sistema, gali susiformuoti kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201eertm\u0117\u201c.<\/p>\n<p>\u201eApskritai \u012fkraut\u0173 daleli\u0173 jud\u0117jim\u0105 magnetiniame lauke apib\u016bdina sraigtin\u0117 trajektorija i\u0161ilgai magnetinio lauko linij\u0173\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>\u201eKai M\u0117nulis yra prie\u0161pietiniame sektoriuje esant Parkerio spiral\u0117s s\u0105lygoms, vietin\u0117s tarpplanetinio magnetinio lauko linijos gali i\u0161sid\u0117styti taip, kad sujungia M\u0117nul\u012f su stipraus \u017dem\u0117s magnetinio lauko sritimi. Tod\u0117l daleli\u0173 jud\u0117jim\u0105 tomis lauko linijomis, ypa\u010d proton\u0173, apie kuriuos \u010dia prane\u0161ame, paveikia stiprus \u017dem\u0117s magnetinis laukas\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslininkai.<\/p>\n<p>Tokiu atveju tarpplanetinio magnetinio lauko linijos erdv\u0117je i\u0161linksta taip, kad tam tikroje pad\u0117tyje \u201epasisuka\u201c \u017dem\u0117s link ir susikerta su planetos magnetiniu lauku, sudarydamos savoti\u0161k\u0105 galaktini\u0173 kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201e\u0161e\u0161\u0117l\u012f\u201c. M\u0117nuliui pereinant \u0161i\u0105 zon\u0105 (tai trunka apie dvi dienas), \u201eChang\u2019e 4\u201c prietaisai u\u017efiksuoja proton\u0173 srauto suma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, atradimas gali b\u016bti prakti\u0161kai naudingas: jei tokie laikotarpiai patikimai prognozuojami, \u017emoni\u0173 misij\u0173 M\u0117nulyje veiklas \u2013 ypa\u010d darb\u0105 atviroje erdv\u0117je \u2013 b\u016bt\u0173 galima planuoti tada, kai radiacijos lygis ma\u017eesnis.<\/p>\n<p>\u201e\u0160is rezultatas suteikia potenciali\u0105 strategij\u0105 misij\u0173 planavimui, ypa\u010d pilotuojamoms M\u0117nulio misijoms ir veiklai u\u017e kosminio aparato rib\u0173, nes operacijas b\u016bt\u0173 galima derinti su ma\u017eesn\u0117s radiacijos periodais ir taip suma\u017einti ap\u0161vitos rizik\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>Pasak j\u0173, ateities tyrimai, sukaupus daugiau duomen\u0173, gal\u0117t\u0173 tiksliau nustatyti \u0161ios \u201eertm\u0117s\u201c mast\u0105 ir elgsen\u0105. Tai suteikt\u0173 daugiau \u012f\u017evalg\u0173 apie radiacin\u0117s apsaugos strategijas ne tik \u017dem\u0117s\u2013M\u0117nulio sistemoje, bet galb\u016bt ir prie kit\u0173 magnetin\u012f lauk\u0105 turin\u010di\u0173 Saul\u0117s sistemos k\u016bn\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Atrodo, kad nuolatinis, i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 Saul\u0117s sistem\u0105 pasiekiantis galaktini\u0173 kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201elietus\u201c gali b\u016bti ne toks tolygus, kaip manyta iki \u0161iol. Kinijos zondas \u201eChang\u2019e 4\u201c, nuo 2019 met\u0173 dirbantis tolimojoje M\u0117nulio pus\u0117je, u\u017efiksavo keist\u0105 rei\u0161kin\u012f: tam tikromis s\u0105lygomis tarp \u017dem\u0117s ir M\u0117nulio susidaro savoti\u0161ka kosmini\u0173 spinduli\u0173 \u201eertm\u0117\u201c, kai daleli\u0173 srautas pastebimai susilpn\u0117ja. \u0160is atradimas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3156,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3155","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3155\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3156"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3155"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}