\u017dem\u0117 ir M\u0117nulis \u0161iandien atrodo labai skirtingai, ta\u010diau manoma, kad jie susiformavo pana\u0161iomis kosmin\u0117mis s\u0105lygomis. Viena pla\u010diausiai aptariam\u0173 hipotezi\u0173 teigia, jog ankstyv\u0105j\u0105 \u017dem\u0119 kliud\u0117 Marso dyd\u017eio dangaus k\u016bnas, o po \u0161io mil\u017eini\u0161ko sm\u016bgio \u012f kosmos\u0105 i\u0161mesta med\u017eiaga v\u0117liau susitelk\u0117 ir suformavo M\u0117nul\u012f.<\/p>\n
Skirtingai nei \u017dem\u0117, M\u0117nulis neturi plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos ir prakti\u0161kai neturi atmosferos, galin\u010dios per ilgo laikotarpio procesus reik\u0161mingai permodeliuoti pavir\u0161i\u0173 ar \u201eperdirbti\u201c tokius elementus kaip deguonis. D\u0117l to M\u0117nulis i\u0161saugo senovini\u0173 geologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u201earchyv\u0105\u201c, kuris gali pad\u0117ti mokslininkams geriau suprasti ir m\u016bs\u0173 planetos praeit\u012f.<\/p>\n
Ankstyvojo M\u0117nulio vulkanin\u0117s veiklos metu susiformavusios uolienos yra tarsi langas \u012f \u012fvykius, vykusius prie\u0161 beveik 4 mlrd. met\u0173. Nustatydami, kokiomis s\u0105lygomis \u0161ios uolienos formavosi, tyr\u0117jai art\u0117ja prie atsakymo, kaip vyst\u0117si ne tik M\u0117nulis, bet ir pati \u017dem\u0117.<\/p>\n
2026 m. kov\u0105 \u017eurnale Nature Communications<\/em> paskelbtame tyrime fizik\u0173 ir geolog\u0173 komanda nagrin\u0117jo ilmenit\u0105 \u2013 mineral\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 gele\u017eies, titano ir deguonies. \u0160is ilmenitas buvo aptiktas M\u0117nulio uolienoje, kuri kristalizavosi i\u0161 senovin\u0117s M\u0117nulio magmos.<\/p>\n Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 pa\u017eangi\u0105 elektronin\u0119 mikroskopij\u0105 ir analizavo titano chemin\u012f \u201epara\u0161\u0105\u201c ilmenite. Nustatyta, kad ma\u017edaug 15 proc. titano turi ma\u017eesn\u012f elektrin\u012f kr\u016bv\u012f, nei b\u016bt\u0173 tik\u0117tasi.<\/p>\n \u012eprastai ilmenite titano atomas, jungdamasis su deguonimi, netenka keturi\u0173 elektron\u0173, tod\u0117l jo teigiamas kr\u016bvis b\u016bna 4+ (tai vadinamasis oksidacijos skai\u010dius). Ta\u010diau tirtoje uolienoje, surinktoje per \u201eApollo 17\u201c misij\u0105, dalis titano tur\u0117jo tik 3+ kr\u016bv\u012f. Toks titanas vadinamas trivalen\u010diu.<\/p>\n Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad trivalen\u010dio titano matavimai patvirtina tai, k\u0105 geologai ilg\u0105 laik\u0105 \u012ftar\u0117: dalis titano M\u0117nulio ilmenite i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti \u017eemesn\u0117s oksidacijos b\u016bsenos.<\/p>\n Trivalenis titanas susidaro tuomet, kai chemin\u0117ms reakcijoms prieinamo deguonies kiekis yra ma\u017eas. Tod\u0117l trivalen\u010dio titano gausa ilmenite gali suteikti informacijos apie tai, kiek deguonies buvo M\u0117nulio gelm\u0117se tuo metu, kai uoliena formavosi \u2013 ma\u017edaug prie\u0161 3,8 mlrd. met\u0173.<\/p>\n Kol kas komanda i\u0161samiai i\u0161tyr\u0117 tik vien\u0105 M\u0117nulio uolien\u0105, ta\u010diau, remiantis publikuotais darbais, identifikuota daugiau nei 500 M\u0117nulio ilmenito analizi\u0173, kuriose taip pat gali b\u016bti trivalen\u010dio titano. \u0160i\u0173 m\u0117gini\u0173 tyrimai gal\u0117t\u0173 atskleisti, kaip M\u0117nulio chemija kito skirtingose vietose ir skirtingais laikotarpiais.<\/p>\n Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad ry\u0161ys tarp trivalen\u010dio titano ilmenite ir deguonies prieinamumo dar n\u0117ra tiksliai \u012fvertintas kryptingais eksperimentiniais duomenimis. Tokie eksperimentai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti geriau suprasti M\u0117nulio vidaus chemines s\u0105lygas. Be to, mokslininkai tikisi, kad pana\u0161us d\u0117sningumas gali b\u016bti svarbus ir kitoms planetoms ar asteroidams, kuriuose chemi\u0161kai prieinamo deguonies yra ma\u017eiau nei \u017dem\u0117je.<\/p>\n \u0160ie metodai gali b\u016bti pritaikyti tiriant daugyb\u0119 M\u0117nulio uolien\u0173, surinkt\u0173 \u201eApollo\u201c misij\u0173 metu prie\u0161 daugiau nei 50 met\u0173, taip pat b\u016bsimus m\u0117ginius i\u0161 \u201eArtemis\u201c misij\u0173 ar 2024 m. i\u0161 tolimosios M\u0117nulio pus\u0117s pargabentas uolienas, gautas per Kinijos \u201eChang’e-6\u201c misij\u0105.<\/p>\n Vienas i\u0161 tyr\u0117j\u0173 planuoja naujoje eksperimentin\u0117je laboratorijoje ai\u0161kintis, kaip deguonies prieinamumas magmoje veikia trivalen\u010dio titano gaus\u0105 ilmenite. Jei tokie bandymai patvirtins i\u0161vadas, ilmenitas gal\u0117t\u0173 tapti \u012frankiu, leid\u017eian\u010diu atkurti senovini\u0173 M\u0117nulio magm\u0173 istorij\u0105.<\/p>\n Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ateities M\u0117nulio uolien\u0173 studijos, paremtos pa\u017eangiais metodais, yra b\u016btinos norint atskleisti, kokios chemin\u0117s s\u0105lygos vyravo senoviniame M\u0117nulyje. Tokie duomenys gali suteikti u\u017euomin\u0173 ne tik apie M\u0117nulio raid\u0105, bet ir apie pa\u010dius ankstyviausius \u017dem\u0117s istorijos skyrius, kuri\u0173 \u012fra\u0161ai m\u016bs\u0173 planetoje per laik\u0105 buvo i\u0161trinti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u017dem\u0117 ir M\u0117nulis \u0161iandien atrodo labai skirtingai, ta\u010diau manoma, kad jie susiformavo pana\u0161iomis kosmin\u0117mis s\u0105lygomis. Viena pla\u010diausiai aptariam\u0173 hipotezi\u0173 teigia, jog ankstyv\u0105j\u0105 \u017dem\u0119 kliud\u0117 Marso dyd\u017eio dangaus k\u016bnas, o po \u0161io mil\u017eini\u0161ko sm\u016bgio \u012f kosmos\u0105 i\u0161mesta med\u017eiaga v\u0117liau susitelk\u0117 ir suformavo M\u0117nul\u012f. Skirtingai nei \u017dem\u0117, M\u0117nulis neturi plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos ir prakti\u0161kai neturi atmosferos, galin\u010dios per […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3158,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3157","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3157","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3157"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3157\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3158"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3157"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3157"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3157"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3157"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}