Daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 ankstyviausi \u017emon\u0117s da\u017enai buvo vaizduojami kaip beveik vien i\u0161likimu besir\u016bpinantys, \u201eprimityv\u016bs\u201c med\u017eiotojai. Ta\u010diau nauji tyrimai i\u0161 pietin\u0117s Afrikos rodo kur kas sud\u0117tingesn\u012f kasdienyb\u0117s paveiksl\u0105: \u017emon\u0117s urvuose ne tik gyveno, bet ir kryptingai organizavo erdv\u0119 poilsiui.<\/p>\n
Mokslininkai, nagrin\u0117j\u0119 Border urvo nuos\u0117das, aptiko mikroskopini\u0173 augal\u0173 liku\u010di\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atkurti senovini\u0173 guoli\u0173 strukt\u016br\u0105. Nustatyta, kad ma\u017edaug prie\u0161 200 000 met\u0173 \u010dia buvo klojamos \u201elovos\u201c i\u0161 \u017eoli\u0173, ypa\u010d Panicoideae grupei priskiriam\u0173 augal\u0173, kuri\u0173 giminai\u010di\u0173 esama ir \u0161iandien.<\/p>\n
\u0160ie guoliai nebuvo atsitiktinai sumestos \u017eol\u0117s kr\u016bvos. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad paklotai b\u016bdavo reguliariai atnaujinami, papildomi naujais sluoksniais, o senesn\u0117 med\u017eiaga pa\u0161alinama, tarsi laikantis nusistov\u0117jusios tvarkos ir higienos \u012fpro\u010di\u0173.<\/p>\n
Dar \u012fdomiau tai, kad kai kuriose vietose u\u017efiksuotos pakartotinio deginimo \u017eym\u0117s, o ant susidariusio pelen\u0173 sluoksnio v\u0117l klojami \u0161vie\u017ei augalai. Toks ciklas, sprend\u017eiant i\u0161 sluoksni\u0173 sekos, kartojosi ilg\u0105 laik\u0105, o tai rodo ne vienkartin\u012f sprendim\u0105, bet tradicij\u0105.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, pelenai gal\u0117jo atlikti kelias praktines funkcijas: jie padeda izoliuoti nuo dr\u0117gno pagrindo ir gali apsunkinti vabzd\u017ei\u0173 bei parazit\u0173 jud\u0117jim\u0105. Tokia \u201epelen\u0173 higiena\u201c b\u016bt\u0173 buvusi paprasta, bet veiksminga priemon\u0117 geresnei miego kokybei ir \u0161varesnei aplinkai u\u017etikrinti.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad kryptingas guoli\u0173 \u012frengimas reikalauja planavimo, tinkam\u0173 med\u017eiag\u0173 parinkimo ir nuoseklaus elgesio modelio. Tai siejama su i\u0161vystytomis pa\u017eintin\u0117mis gebomis ir geb\u0117jimu kurti komforti\u0161kesn\u0119 gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105, o ne vien reaguoti \u012f momentinius pavojus.<\/p>\n
Tyrimas taip pat rodo, kad urvo naudojimas b\u0117gant t\u016bkstantme\u010diams kito. Senesniuose sluoksniuose matyti intensyvesnio gyvenimo ir pakartotini\u0173 pertvarkym\u0173 \u017eenklai, o jaunesniuose gali atsispind\u0117ti trumpesni apsistojimai ar ma\u017eesn\u0117s grup\u0117s.<\/p>\n
Tokie duomenys prisideda prie platesn\u0117s tendencijos archeologijoje ir paleoantropologijoje, kai ankstyv\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 elgsena vertinama per kasdienyb\u0117s, technologini\u0173 sprendim\u0173 ir socialini\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 prizm\u0119. Kuo daugiau randama ap\u010diuopiam\u0173 organizuotos buities p\u0117dsak\u0173, tuo ma\u017eiau pagrindo lieka senajam stereotipui apie \u201eprimityvius\u201c prot\u0117vius.<\/p>\n
\u0160io darbo i\u0161vados publikuotos moksliniame leidinyje Journal of Archaeological Science. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161skirtinai gerai i\u0161lik\u0119 organiniai p\u0117dsakai suteik\u0117 ret\u0105 galimyb\u0119 atsekti ne tik tai, k\u0105 \u017emon\u0117s veik\u0117, bet ir kaip jie k\u016br\u0117 poilsiui skirt\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piet\u0173 Afrikos urve rasti 200 000 met\u0173 senumo guoli\u0173 p\u0117dsakai rodo, kad ankstyvieji \u017emon\u0117s planavo, palaik\u0117 tvark\u0105 ir naudojo pelenus higienai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":31906,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[23855,850,23854,23857,23856,6193],"miestas":[],"class_list":["post-31905","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-ankstyvieji-zmones","tag-archeologija","tag-border-urvas","tag-journal-of-archaeological-science","tag-miego-iprociai","tag-pietu-afrika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31905","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31905"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31905\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31906"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31905"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31905"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31905"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=31905"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}