Nauja \u201eRyugu\u201c asteroido m\u0117gini\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad juose aptiktos visos penkios pagrindin\u0117s nukleobaz\u0117s, sudaran\u010dios RNR ir DNR: adeninas, citozinas, guaninas, timinas ir uracilas.<\/p>\n
Tai n\u0117ra pirmas kartas, kai i\u0161 asteroido med\u017eiagos i\u0161skiriamas visas \u0161i\u0173 jungini\u0173 rinkinys \u2013 tokios pa\u010dios penkios nukleobaz\u0117s anks\u010diau buvo nustatytos ir asteroide \u201eBennu\u201c. Ta\u010diau b\u016btent tai tyr\u0117jus ir d\u017eiugina: jau antras anglingas (anglies turtingas) asteroidas i\u0161 eil\u0117s pateikia piln\u0105 genetini\u0173 \u201estatybini\u0173 blok\u0173\u201c rinkin\u012f.<\/p>\n
Tokie rezultatai leid\u017eia manyti, kad gyvybei reikalingi cheminiai ingredientai Saul\u0117s sistemoje gali b\u016bti gerokai da\u017enesni, nei manyta anks\u010diau.<\/p>\n
\u201e\u012evairi\u0173 nukleobazi\u0173 aptikimas asteroid\u0173 ir meteorit\u0173 med\u017eiagoje rodo, kad jos yra pla\u010diai paplitusios visoje Saul\u0117s sistemoje, ir sustiprina hipotez\u0119, kad anglingi asteroidai prisid\u0117jo prie ankstyvosios \u017dem\u0117s prebiotinio chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u201einventoriaus\u201c, \u2013 ra\u0161o mokslinink\u0173 grup\u0117, vadovaujama biogeochemiko Toshiki Kogos i\u0161 \u201eJapan Agency for Marine-Earth Science and Technology\u201c.<\/p>\n
Visa gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je remiasi dviem pagrindin\u0117mis molekul\u0117mis, kurios saugo ir perduoda genetin\u0119 informacij\u0105: DNR ir RNR. \u0160ios molekul\u0117s sudarytos i\u0161 penki\u0173 bazini\u0173 komponent\u0173 \u2013 nukleobazi\u0173, kurios veikia kaip genetinio kodo \u201eraid\u0117s\u201c.<\/p>\n
Mokslininkams itin svarbu suprasti, kiek \u0161i\u0173 jungini\u0173 gal\u0117jo b\u016bti ankstyvojoje \u017dem\u0117je ir i\u0161 kur jie atsirado, nes tai padeda atsakyti \u012f esmin\u012f klausim\u0105 \u2013 kaip apskritai gal\u0117jo atsirasti gyvyb\u0117.<\/p>\n
Tokie asteroidai kaip \u201eRyugu\u201c ir \u201eBennu\u201c gal\u0117jo tur\u0117ti reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f, atgabenant \u012f \u017dem\u0119 organini\u0173 jungini\u0173. \u017dinoma, kad anglies turtingi asteroidai savyje talpina \u012fvairi\u0173 organini\u0173 molekuli\u0173, susiformavusi\u0173 ankstyvuoju Saul\u0117s sistemos istorijos laikotarpiu.<\/p>\n
Pastaraisiais metais mokslininkai gavo i\u0161skirtin\u0119 galimyb\u0119 tirti \u201e\u0161varius\u201c asteroid\u0173 pavir\u0161iaus m\u0117ginius, pargabentus speciali\u0173 misij\u0173 metu: Japonijos \u201eJAXA\u201c misija \u201eHayabusa2\u201c atgabeno \u201eRyugu\u201c med\u017eiag\u0105, o JAV \u201eNASA\u201c misija \u201eOSIRIS-REx\u201c \u2013 \u201eBennu\u201c m\u0117ginius.<\/p>\n
Apie tai, kad \u201eBennu\u201c m\u0117giniuose aptiktos visos penkios nukleobaz\u0117s, prane\u0161ta 2025 m. saus\u012f. Tuo metu \u201eRyugu\u201c med\u017eiagoje buvo pavyk\u0119 identifikuoti tik vien\u0105 nukleobaz\u0119 \u2013 uracil\u0105.<\/p>\n
Dabar naujasis tyrimas u\u017epild\u0117 \u0161i\u0105 sprag\u0105. T. Koga ir kolegos i\u0161analizavo du atskirus \u201eRyugu\u201c m\u0117ginius ir abiejuose nustat\u0117 visas penkias nukleobazes.<\/p>\n
Nukleobaz\u0117s aptinkamos ne vien asteroiduose. Mokslininkai i\u0161skiria ir du anglies turtingus meteoritus \u2013 kosminius akmenis, nukritusius \u012f \u017dem\u0119, \u2013 kuriuose taip pat rastas pilnas \u0161i\u0173 jungini\u0173 rinkinys: \u201eMurchison\u201c ir \u201eOrgueil\u201c.<\/p>\n
Siekdami geriau suprasti nukleobazi\u0173 pasiskirstym\u0105 Saul\u0117s sistemoje, tyr\u0117jai palygino \u201eRyugu\u201c sud\u0117t\u012f su \u201eBennu\u201c, taip pat su \u201eMurchison\u201c ir \u201eOrgueil\u201c meteoritais. Paai\u0161k\u0117jo, kad skirtinguose objektuose nukleobazi\u0173 santykiai skiriasi.<\/p>\n
\u0160ios penkios nukleobaz\u0117s skirstomos \u012f dvi \u0161eimas: purinus (adenin\u0105 ir guanin\u0105) bei pirimidinus (citozin\u0105, timin\u0105 ir uracil\u0105).<\/p>\n
\u201eRyugu\u201c m\u0117giniuose purin\u0173 ir pirimidin\u0173 kiekiai buvo apytikriai pana\u0161\u016bs. Tuo tarpu \u201eBennu\u201c ir \u201eOrgueil\u201c med\u017eiaga pasirod\u0117 turtingesn\u0117 pirimidinais, o \u201eMurchison\u201c meteorite daugiau buvo purin\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u0161ie skirtumai siejasi su amoniako lygiu m\u0117giniuose. Tai leid\u017eia daryti prielaid\u0105, jog chemin\u0117 aplinka asteroid\u0173 \u201emotininiuose k\u016bnuose\u201c gal\u0117jo lemti, kurios nukleobaz\u0117s susidaro gausiau.<\/p>\n
Ypa\u010d \u012fdomus pasirod\u0117 timino aptikimas. DNR ir RNR sud\u0117tis i\u0161 dalies skiriasi: DNR sudaro adeninas, citozinas, guaninas ir timinas, o RNR \u2013 adeninas, citozinas, guaninas ir uracilas.<\/p>\n
Viena populiariausi\u0173 id\u0117j\u0173 apie gyvyb\u0117s prad\u017ei\u0105 \u2013 vadinamoji \u201eRNR pasaulio\u201c hipotez\u0117, pagal kuri\u0105 pirmiau gal\u0117jo atsirasti RNR. Timinas yra chemi\u0161kai modifikuota uracilo forma, o uracilas prebiotin\u0117se reakcijose paprastai laikomas lengviau susiformuojan\u010diu. D\u0117l to ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad ankstyvajai \u017demei uracilas gal\u0117jo b\u016bti prieinamesnis.<\/p>\n
Ankstesnis faktas, kad \u201eRyugu\u201c m\u0117giniuose aptiktas tik uracilas, atrod\u0117 gra\u017eiai \u012fsikomponuojantis \u012f \u0161i\u0105 hipotez\u0119. Ta\u010diau naujas timino aptikimas leid\u017eia manyti, kad asteroid\u0173 chemija gali generuoti abu \u0161iuos junginius, o ne ai\u0161kiai \u201erinktis\u201c vien\u0105.<\/p>\n
Gauti rezultatai rodo, jog nukleobazi\u0173 sintez\u0117 gali b\u016bti gana \u012fprastas procesas anglies turtinguose Saul\u0117s sistemos k\u016bnuose. Tai sustiprina scenarij\u0173, kad ankstyvosios \u017dem\u0117s bombardavimo laikotarpiu tokie objektai gal\u0117jo atgabenti piln\u0105 gyvybei svarbi\u0173 chemini\u0173 komponent\u0173 rinkin\u012f.<\/p>\n
\u201eVis\u0173 penki\u0173 kanonini\u0173 nukleobazi\u0173 aptikimas angling\u0173 asteroid\u0173 \u201eRyugu\u201c ir \u201eBennu\u201c m\u0117giniuose pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ios i\u0161orin\u0117s kilm\u0117s molekul\u0117s gal\u0117jo prisid\u0117ti prie organini\u0173 med\u017eiag\u0173 atsarg\u0173, kurios palaik\u0117 prebiotin\u0119 molekulin\u0119 evoliucij\u0105 ir galiausiai leido ankstyvojoje \u017dem\u0117je atsirasti RNR ir DNR\u201c, \u2013 teigia tyr\u0117jai.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale Nature Astronomy<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja \u201eRyugu\u201c asteroido m\u0117gini\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad juose aptiktos visos penkios pagrindin\u0117s nukleobaz\u0117s, sudaran\u010dios RNR ir DNR: adeninas, citozinas, guaninas, timinas ir uracilas. Tai n\u0117ra pirmas kartas, kai i\u0161 asteroido med\u017eiagos i\u0161skiriamas visas \u0161i\u0173 jungini\u0173 rinkinys \u2013 tokios pa\u010dios penkios nukleobaz\u0117s anks\u010diau buvo nustatytos ir asteroide \u201eBennu\u201c. Ta\u010diau b\u016btent tai tyr\u0117jus ir d\u017eiugina: jau antras […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":322,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-321","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/321\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=321"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}