Or\u0173 prognoz\u0117 nustoja b\u016bti mokslu tuomet, kai joje nebelieka neapibr\u0117\u017etumo, o vietoje jo atsiranda kategori\u0161kas tikrumas, teigia Gdansko politechnikos profesorius Mariusz Figurski. Pasak jo, \u017einiasklaida neretai tikimybes pakei\u010dia sensacingomis antra\u0161t\u0117mis.<\/p>\n
Profesoriaus teigimu, patikima prognoz\u0117 tur\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie tikimybes, pavyzd\u017eiui: \u201e70 proc. tikimyb\u0117, kad sustipr\u0117s v\u0117jas\u201c. Ta\u010diau vie\u0161ojoje erdv\u0117je tai da\u017enai supaprastinama iki g\u0105sdinan\u010di\u0173, vienareik\u0161mi\u0173 prane\u0161im\u0173.<\/p>\n
\u201eSensacija prasideda ten, kur dingsta skai\u010diai ir s\u0105lygi\u0161kumas, o j\u0173 viet\u0105 u\u017eima \u0161auktukai ir siaubo filmams b\u016bdinga kalba\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 jis.<\/p>\n
Vien\u0105 da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173 profesorius sieja su tuo, kad \u017einiasklaida i\u0161 prognozavimo modeli\u0173 pasirenka kra\u0161tutinius scenarijus. Pasak jo, jei vienas i\u0161 daugelio variant\u0173 rodo itin gaus\u0173 snieg\u0105, b\u016btent jis neretai atsiduria antra\u0161t\u0117se, nors kiti scenarijai numato tik nedidelius kritulius. Jis taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vizualines manipuliacijas, kai \u017eem\u0117lapiuose naudojamos itin gr\u0117smingos spalvos rei\u0161kiniams, kurie i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra ekstremal\u016bs.<\/p>\n
Ekspertas kriti\u0161kai vertina ir ilgalaikes \u201eprognozes\u201c, skelbiamas labai i\u0161 anksto, pavyzd\u017eiui, kai \u0161ventini\u0173 dien\u0173 orai aptarin\u0117jami dar m\u0117nesio prad\u017eioje. Profesoriaus teigimu, pra\u0117jus ma\u017edaug savaitei reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti ne apie konkre\u010dius rei\u0161kinius, o apie bendras tendencijas.<\/p>\n
Tokios komunikacijos prie\u017east\u012f jis sieja su \u201ed\u0117mesio ekonomika\u201c: rami informacija apie vidutin\u012f debesuotum\u0105 nesukelia didelio susidom\u0117jimo, o baim\u0117 \u2013 sukelia. Tod\u0117l, anot jo, pasirenkami dramati\u0161kiausi scenarijai.<\/p>\n
Profesorius prid\u016br\u0117, kad tai neretai b\u016bna s\u0105moningas redakcij\u0173 sprendimas: jos ne visada samdo specialistus, ta\u010diau puikiai i\u0161mano auditorijos pritraukimo mechanizmus.<\/p>\n
Jis pabr\u0117\u017e\u0117 ir psichologin\u012f veiksn\u012f \u2013 \u017emon\u0117s \u012f gr\u0117sm\u0119 reaguoja instinktyviai. Antra\u0161t\u0117 apie \u201emirtin\u0105 kar\u0161t\u012f\u201c, pasak jo, \u012fjungia savisaugos mechanizm\u0105, o ne skatina vertinti statistik\u0105. Situacij\u0105 apsunkina ir tikimybi\u0173 supratimo stoka \u2013 d\u0117l jos meteorologiniai prane\u0161imai da\u017enai interpretuojami neteisingai.<\/p>\n
Profesoriaus nuomone, nuolatinis g\u0105sdinimas gali sukelti \u201epiemens, \u0161aukusio vilk\u0105\u201c efekt\u0105: jei \u017einiasklaida da\u017enai skelbia apie \u201earmagedon\u0105\u201c, o nieko rimto ne\u012fvyksta, visuomen\u0117 nustoja reaguoti. Tuomet, atsiradus realiai gr\u0117smei, persp\u0117jimai gali b\u016bti ignoruojami.<\/p>\n
Be to, taip es\u0105 silpninamas pasitik\u0117jimas mokslu ir specialistais. Profesorius pabr\u0117\u017e\u0117, kad patikima prognoz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti rami, paremta duomenimis ir ai\u0161kiai komunikuoti neapibr\u0117\u017etum\u0105 \u2013 tikslas yra ne g\u0105sdinti, o pad\u0117ti \u017emon\u0117ms pasiruo\u0161ti.<\/p>\n
Ekspertas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f teising\u0105 meteorologini\u0173 \u012franki\u0173 naudojim\u0105. Skirtingi modeliai, pasak jo, skirti skirtingiems laikotarpiams \u2013 nuo itin trumpalaiki\u0173 prognozi\u0173, paremt\u0173 matavimais (radarais, palydoviniais duomenimis ir tiesioginiais steb\u0117jimais), iki sezonini\u0173 modeli\u0173, rodan\u010di\u0173 tik bendras tendencijas.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbios vadinamosios ansamblin\u0117s prognoz\u0117s, leid\u017eian\u010dios \u012fvertinti neapibr\u0117\u017etum\u0105. \u201eJei visi scenarijai sutampa, prognoz\u0117 yra patikima. Jei jie i\u0161siskiria, susiduriame su didele ne\u017einomybe ir tai reikia ai\u0161kiai pasakyti\u201c, \u2013 ai\u0161kino profesorius.<\/p>\n
Pasak jo, atskirti patikim\u0105 prognoz\u0119 nuo clickbait tipo turinio galima vertinant kalb\u0105, prognoz\u0117s laikotarp\u012f ir informacijos \u0161altin\u012f.<\/p>\n
\u201eJei prane\u0161imas skamba kaip rami mokslininko kalba \u2013 verta juo pasitik\u0117ti. Jei primena katastrof\u0173 filmo anons\u0105 \u2013 geriau i\u0161laikyti distancij\u0105\u201c, \u2013 apibendrino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Or\u0173 prognoz\u0117 nustoja b\u016bti mokslu tuomet, kai joje nebelieka neapibr\u0117\u017etumo, o vietoje jo atsiranda kategori\u0161kas tikrumas, teigia Gdansko politechnikos profesorius Mariusz Figurski. Pasak jo, \u017einiasklaida neretai tikimybes pakei\u010dia sensacingomis antra\u0161t\u0117mis. Profesoriaus teigimu, patikima prognoz\u0117 tur\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie tikimybes, pavyzd\u017eiui: \u201e70 proc. tikimyb\u0117, kad sustipr\u0117s v\u0117jas\u201c. Ta\u010diau vie\u0161ojoje erdv\u0117je tai da\u017enai supaprastinama iki g\u0105sdinan\u010di\u0173, vienareik\u0161mi\u0173 prane\u0161im\u0173. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3218,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3217","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3217\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3218"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3217"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}