Toli nuo \u017dem\u0117s esanti \u017evaig\u017ed\u0117, kurios \u0161viesa staiga \u0117m\u0117 mirg\u0117ti lyg g\u0119stanti \u017evak\u0117, astronomams pad\u0117jo aptikti \u012fsp\u016bding\u0105 rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n
I\u0161analizav\u0119 keistus \u012f Saul\u0119 pana\u0161ios \u017evaig\u017ed\u0117s \u201eGaia-GIC-1\u201c \u0161viesio poky\u010dius, mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad netik\u0117t\u0105 jos elges\u012f geriausiai paai\u0161kina \u0161alia \u012fvyk\u0119s dviej\u0173 jaun\u0173 planet\u0173 u\u017euomazg\u0173 susid\u016brimas. \u0160i \u017evaig\u017ed\u0117 yra ma\u017edaug u\u017e 11 600 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo m\u016bs\u0173.<\/p>\n
\u201eNe\u012ftik\u0117tina, kad \u012fvair\u016bs teleskopai \u0161\u012f sm\u016bg\u012f u\u017efiksavo realiuoju laiku\u201c, \u2013 sako Va\u0161ingtono universiteto astronomas Anastasios Tzanidakis.<\/p>\n
\u201e\u017dinome vos kelis kitus kokio nors tipo planetini\u0173 susid\u016brim\u0173 atvejus, o n\u0117 vienas j\u0173 taip neprimena sm\u016bgio, kuris, kaip manoma, suformavo \u017dem\u0119 ir M\u0117nul\u012f. Jei gal\u0117tume u\u017efiksuoti daugiau toki\u0173 moment\u0173 kitur galaktikoje, tai daug k\u0105 pasakyt\u0173 apie m\u016bs\u0173 pasaulio formavim\u0105si\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n
Planet\u0173 sistemos, ypa\u010d ankstyvoje savo raidos stadijoje, gali b\u016bti itin chaoti\u0161kos. Dulki\u0173 gumulai, jei tik leid\u017eia tankis ir gravitacija, ima augti \u012f planet\u0173 \u201es\u0117klas\u201c \u2013 planetezimales, nepaisant to, kas dar skrieja aplink jaun\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119. Tokia aplinka sudaro s\u0105lygas da\u017eniems susid\u016brimams \u2013 taip, mokslinink\u0173 manymu, vyko ir m\u016bs\u0173 Saul\u0117s sistemoje.<\/p>\n
Be v\u0117lesni\u0173 intensyvaus bombardavimo laikotarpi\u0173, kai \u012f jaunas planetas trenk\u0117si daugyb\u0117 asteroid\u0173, egzistuoja hipotez\u0117, kad su \u017deme susid\u016br\u0117 Marso dyd\u017eio k\u016bnas. Po tokio sm\u016bgio \u012f orbit\u0105 i\u0161mestos nuolau\u017eos gal\u0117jo susitelkti ir suformuoti M\u0117nul\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u012frodym\u0173, kad pana\u0161\u016bs procesai vyksta prie kit\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, rasti sunku. Planet\u0173 susid\u016brimai paprastai vyksta palyginti ma\u017eoje erdv\u0117je ir greitai, o po j\u0173 lieka tik trumpai (kosmini\u0173 masteli\u0173 po\u017ei\u016briu) egzistuojantys dulki\u0173 debesys, kuriuos aptikti per galaktikos atstumus sud\u0117tinga.<\/p>\n
Pad\u0117t\u012f kei\u010dia naujos didelio masto dangaus ap\u017evalgos, tokios kaip \u201eGaia\u201c. Jos leid\u017eia vienu metu steb\u0117ti did\u017eiules dangaus sritis, kartotinai matuoti daugyb\u0117s \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u0161vies\u012f, spalvas ir pad\u0117t\u012f, kad b\u016bt\u0173 galima u\u017efiksuoti bet kokius j\u0173 elgesio poky\u010dius.<\/p>\n
\u201eGaia-GIC-1\u201c \u0161viesio poky\u010diai pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksuoti beveik prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Ta\u010diau tik tada, kai A. Tzanidakis per\u017ei\u016brin\u0117jo senesnius duomenis, jis pasteb\u0117jo kai k\u0105 ne\u012fprasto.<\/p>\n
\u201e\u017dvaig\u017ed\u0117s \u0161viesis buvo gra\u017eiai stabilus, bet nuo 2016 m. pasirod\u0117 trys ry\u0161kumo kritimai. O ma\u017edaug 2021 m. ji prad\u0117jo elgtis visi\u0161kai pa\u0161\u0117lusiai\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis.<\/p>\n
\u201eNegaliu pakankamai pabr\u0117\u017eti: tokios \u017evaig\u017ed\u0117s kaip m\u016bs\u0173 Saul\u0117 taip nesielgia. Tod\u0117l pamat\u0119 \u0161\u012f atvej\u012f pagalvojome: palaukit, kas \u010dia vyksta?\u201c \u2013 sako astronomas.<\/p>\n
\u201eGaia-GIC-1\u201c yra F tipo \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 kiek pana\u0161i \u012f Saul\u0119, tik didesn\u0117 ir kar\u0161tesn\u0117. Jos spindulys siekia apie 1,7 Saul\u0117s spindulio, o mas\u0117 \u2013 apie 1,3 Saul\u0117s mas\u0117s. Ji yra netoli pietinio Bur\u0117s (Puppis) \u017evaig\u017edyno, Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako disko i\u0161oriniuose regionuose.<\/p>\n
Tikslaus \u017evaig\u017ed\u0117s am\u017eiaus nustatyti nepavyksta, ta\u010diau ji atrodo gana stabili ir yra pagrindin\u0117je sekoje \u2013 tai rei\u0161kia, kad ji \u201esuaugusi\u201c ir energij\u0105 gauna i\u0161 vandenilio sintez\u0117s branduolyje. F tipo \u017evaig\u017ed\u0117s paprastai pasi\u017eymi gana ramia prigimtimi: jos n\u0117ra tokios audringos kaip raudonosios nyk\u0161tuk\u0117s ir nerodo keist\u0173 svyravim\u0173, b\u016bding\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117ms j\u0173 gyvenimo pabaigoje.<\/p>\n
Ta\u010diau \u201eGaia-GIC-1\u201c atvejis glumino: jos \u0161viesis galiausiai suma\u017e\u0117jo net iki 25 proc., o poky\u010di\u0173 ra\u0161tas buvo iki tol nematytas.<\/p>\n
Va\u0161ingtono universiteto astronomas Jamesas Davenportas pasi\u016bl\u0117 \u012f \u0161iuos poky\u010dius pa\u017evelgti kitu kampu \u2013 ir tuomet situacija tapo dar \u012fdomesn\u0117.<\/p>\n
\u201eInfraraudonosios \u0161viesos kreiv\u0117 buvo visi\u0161kai prie\u0161inga matomos \u0161viesos kreivei\u201c, \u2013 teigia A. Tzanidakis.<\/p>\n
\u201eKai matomoje \u0161viesoje \u017evaig\u017ed\u0117 prad\u0117jo mirg\u0117ti ir bl\u0117sti, infraraudonoji spinduliuot\u0117 \u0161oktel\u0117jo. Tai gali reik\u0161ti, kad \u017evaig\u017ed\u0119 dengianti med\u017eiaga yra kar\u0161ta \u2013 tokia kar\u0161ta, kad pati \u0161vyti infraraudonajame diapazone\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis.<\/p>\n
Steb\u0117jimai leid\u017eia manyti, kad susidar\u0117 dulki\u0173 debesis, kurio mas\u0117 prilygsta dideliam asteroidui \u2013 beveik pusei nyk\u0161tukin\u0117s planetos Cereros mas\u0117s. Apskai\u010diuota, kad \u0161i med\u017eiaga gal\u0117jo \u012fkaisti iki ma\u017edaug 900 kelvin\u0173. Tyr\u0117j\u0173 modeliavimas rodo, kad visi \u0161ie parametrai geriausiai dera su vienu scenarijumi.<\/p>\n
Planetezimali\u0173 susid\u016brimas gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ir pasteb\u0117t\u0105 mas\u0119, ir \u0161ilum\u0105, ir ne\u012fprastus ry\u0161kumo svyravimus: nuo pradinio pritemimo iki v\u0117lesnio chaoso. Jei du k\u016bnai art\u0117ja vienas prie kito palaipsniui, prie\u0161 galutin\u012f susid\u016brim\u0105 gal\u0117jo \u012fvykti keli \u201eprasilenkiantys\u201c sm\u016bgiai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai apskai\u010diavo, kad lemiamas susid\u016brimas gal\u0117jo \u012fvykti ma\u017edaug vieno astronominio vieneto atstumu nuo \u017evaig\u017ed\u0117s \u2013 tai pana\u0161u \u012f atstum\u0105 tarp \u017dem\u0117s ir Saul\u0117s. Tokia detal\u0117 gali b\u016bti itin reik\u0161minga bandant suprasti m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 Saul\u0117s sistemos formavimosi laikotarp\u012f, \u017dem\u0117s istorij\u0105 ir net gyvyb\u0117s atsiradimo prielaidas.<\/p>\n
\u201eKiek retas buvo \u012fvykis, suk\u016br\u0119s \u017dem\u0119 ir M\u0117nul\u012f? \u0160is klausimas yra fundamentalus astrobiologijai\u201c, \u2013 sako J. Davenportas.<\/p>\n
\u201eAtrodo, kad M\u0117nulis yra vienas i\u0161 t\u0173 ypating\u0173 ingredient\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017dem\u0117 tapo palankia vieta gyvybei. Jis gali pad\u0117ti apsaugoti \u017dem\u0119 nuo dalies asteroid\u0173, sukelia potvynius ir atosl\u016bgius bei veikia orus taip, kad chemija ir biologija gali mai\u0161ytis globaliai. Gali b\u016bti, kad jis prisideda ir prie tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 aktyvumo.<\/p>\n
\u0160iuo metu mes ne\u017einome, kiek da\u017enai tokia dinamika pasitaiko. Ta\u010diau jei pavyks u\u017efiksuoti daugiau toki\u0173 susid\u016brim\u0173, prad\u0117sime tai suprasti\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eThe Astrophysical Journal Letters\u201c<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Toli nuo \u017dem\u0117s esanti \u017evaig\u017ed\u0117, kurios \u0161viesa staiga \u0117m\u0117 mirg\u0117ti lyg g\u0119stanti \u017evak\u0117, astronomams pad\u0117jo aptikti \u012fsp\u016bding\u0105 rei\u0161kin\u012f. I\u0161analizav\u0119 keistus \u012f Saul\u0119 pana\u0161ios \u017evaig\u017ed\u0117s \u201eGaia-GIC-1\u201c \u0161viesio poky\u010dius, mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad netik\u0117t\u0105 jos elges\u012f geriausiai paai\u0161kina \u0161alia \u012fvyk\u0119s dviej\u0173 jaun\u0173 planet\u0173 u\u017euomazg\u0173 susid\u016brimas. \u0160i \u017evaig\u017ed\u0117 yra ma\u017edaug u\u017e 11 600 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo m\u016bs\u0173. \u201eNe\u012ftik\u0117tina, kad […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":324,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-323","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/323","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=323"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/323\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/324"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=323"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=323"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=323"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=323"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}