Jei sode pastebite po\u017eemini\u0173 tuneli\u0173, suploto pavidalo kaubur\u0117lius ar staiga nykstan\u010dius augalus, kaltas gali b\u016bti ne kretas ir ne pel\u0117nas. Da\u017enai problemos \u0161altinis \u2013 kurmis pel\u0117nas, dar vadinamas vandeniniu pel\u0117nu (Arvicola terrestris<\/i>). Tai grau\u017eikas, paplit\u0119s didel\u0117je Eurazijos dalyje, galintis per trump\u0105 laik\u0105 padaryti nema\u017eai \u017ealos dar\u017eui, g\u0117lynui ar vaismed\u017ei\u0173 sodui.<\/p>\n
\u0160is kenk\u0117jas da\u017eniausiai aptinkamas dr\u0117gnose vietov\u0117se \u2013 prie vandens telkini\u0173, pievose, upi\u0173 u\u017eliejamose teritorijose. Ten jis \u012fsirengia guolius nendrynuose ir i\u0161rausia plat\u0173 po\u017eemini\u0173 koridori\u0173 tinkl\u0105. Vis d\u0117lto kurmis pel\u0117nas neretai nuklysta toliau nuo vandens ir \u012fsikuria soduose bei vaismed\u017ei\u0173 augaviet\u0117se. Tokiais atvejais jis paprastai laikosi po \u017eeme, ten pat susikrauna maisto atsargas.<\/p>\n
Nors pel\u0117nai ir kurmiai pel\u0117nai priskiriami tai pa\u010diai grau\u017eik\u0173 grupei, i\u0161vaizda skiriasi. Kurmis pel\u0117nas yra didesnis \u2013 su uodega gali siekti apie 20\u201325 cm, kai tuo tarpu pel\u0117nas da\u017eniausiai u\u017eauga iki ma\u017edaug 15 cm.<\/p>\n
Skiriasi ir galvos bei aus\u0173 forma. Kurmis pel\u0117nas savo i\u0161vaizda labiau primena \u017eiurk\u0117no ir \u017eiurk\u0117s \u201emi\u0161in\u012f\u201c: jo snukutis bukesnis, ausys ma\u017eos ir vos matomos. Pel\u0117nas labiau pana\u0161us \u012f lauko pel\u0119 \u2013 snukutis pailgesnis, ausys ry\u0161kesn\u0117s. Skirtum\u0173 yra ir kailio spalvoje: kurmiai pel\u0117nai da\u017eniausiai b\u016bna tamsiai rudi ar pilkai rudi, su \u0161viesesniu pilvuku, o pel\u0117nai \u2013 rusvesni, su baltu pilvu.<\/p>\n
Kurmis pel\u0117nas, kaip ir kretas, da\u017eniau aktyvus nakt\u012f ir retai pasirodo pavir\u0161iuje. Jo buvim\u0105 i\u0161duoda urv\u0173 sistema ir kaubur\u0117liai. Skirtingai nei auk\u0161ti kurmiarausiai, kurmio pel\u0117no supiltos \u017eem\u0117s kr\u016bvel\u0117s b\u016bna \u017eemesn\u0117s, plok\u0161tesn\u0117s, netaisyklingos formos, da\u017enai matoma ovali anga.<\/p>\n
Kurmio pel\u0117no pasirodymas sode da\u017enai rei\u0161kia ilgalaikes ir sunkiai atitaisomas pasekmes. Tai itin \u0117drus kenk\u0117jas, besimaitinantis i\u0161tisus metus, nes ne\u012fminga \u017eiemos miego. Ypa\u010d didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 jis kelia augalams ramyb\u0117s laikotarpiu, kai pa\u017eeidimai gali ilgai likti nepasteb\u0117ti, o augalai pradeda nykti.<\/p>\n
Sode kurmiai pel\u0117nai daugiausia grau\u017eia po\u017eemines augal\u0173 dalis. Jie apnagrau\u017eia vaismed\u017ei\u0173 \u0161aknis \u2013 nuken\u010dia ne tik jauni, bet ir vyresni med\u017eiai. D\u0117l \u0161akn\u0173 pa\u017eeidim\u0173 sodiniai gali greitai prad\u0117ti d\u017ei\u016bti. \u017diem\u0105 grau\u017eikas gali pa\u017eeisti ir med\u017ei\u0173 \u017eiev\u0119.<\/p>\n
Rizikoje atsiduria ir \u0161akniavaisiai dar\u017ee: morkos, burok\u0117liai, bulv\u0117s, salierai, svog\u016bnai. Be to, kurmiai pel\u0117nai nevengia dekoratyvini\u0173 augal\u0173 svog\u016bn\u0117li\u0173 ir \u0161akniastiebi\u0173 \u2013 ypa\u010d m\u0117gsta tulpes ir lelijas.<\/p>\n
Kaip ir kurmiai, \u0161ie grau\u017eikai kei\u010dia dirvos strukt\u016br\u0105. D\u0117l i\u0161raust\u0173 tuneli\u0173 \u017eem\u0117 gali \u012fdubti, veja tampa nelygi, o kaubur\u0117liai gadina bendr\u0105 sodo vaizd\u0105.<\/p>\n
Norint suma\u017einti \u017eal\u0105, da\u017eniausiai renkamasi grau\u017eik\u0105 atbaidan\u010dios priemon\u0117s. Kurmiai pel\u0117nai turi itin jautri\u0105 uosl\u0119, tod\u0117l kai kuri\u0173 augal\u0173 kvapai jiems nemalon\u016bs ir gali pad\u0117ti nukreipti juos nuo jautriausi\u0173 viet\u0173.<\/p>\n
Da\u017eniausiai atbaidan\u010diais laikomi \u0161ie kvapai:<\/p>\n
\u0160iuos augalus verta sodinti prie jautriausi\u0173 sodo viet\u0173: \u0161alia jaun\u0173 vaismed\u017ei\u0173, g\u0117lyn\u0173 su svog\u016bnin\u0117mis g\u0117l\u0117mis ar \u0161alia dar\u017eo lysvi\u0173. Kai kurie sodininkai kvapnius augalus ar j\u0173 dalis taip pat deda tiesiai \u012f tunelius. Taip pat naudojami \u012fvair\u016bs kvapn\u016bs tirpalai, pavyzd\u017eiui, pagaminti su ricinos aliejumi arba srutos i\u0161 juodojo \u0161eivamed\u017eio, kurios supilamos \u012f grau\u017eiko urvus.<\/p>\n
Kitas b\u016bdas \u2013 garsai ir vibracijos. Kurmiai pel\u0117nai yra labai baik\u0161t\u016bs, tod\u0117l vibracij\u0105 ar ultragarso signalus skleid\u017eiantys prietaisai kartais duoda rezultat\u0173. Da\u017eniausiai rekomenduojami prietaisai, skleid\u017eiantys 400\u20131000 Hz diapazono garsus, maitinami baterijomis arba turintys saul\u0117s baterijas. Paprastesn\u0117 alternatyva \u2013 ant \u012f \u017eem\u0119 \u012fkalt\u0173 stryp\u0173 u\u017emautos plastikin\u0117s butel\u0117s ar skardin\u0117s, kurias judina v\u0117jas, nors j\u0173 veiksmingumas paprastai ma\u017eesnis.<\/p>\n
Veiksminga humani\u0161ka priemon\u0117 \u2013 gyvagaud\u0117s gaudykl\u0117s. Kad grau\u017eikas u\u017ekibt\u0173, \u012f vid\u0173 patariama d\u0117ti stipr\u0173 kvap\u0105 turin\u010dio jauko, pavyzd\u017eiui, morkos, saliero ar obuolio gabal\u0117li\u0173. Sp\u0105stus statant verta m\u016bv\u0117ti pir\u0161tines, kad nelikt\u0173 \u017emogaus kvapo, galin\u010dio atbaidyti gyv\u016bn\u0105.<\/p>\n
Galiausiai, augalus nuo grau\u017eimo gali apsaugoti fizin\u0117s kli\u016btys. Tam naudojami tinklai ir special\u016bs krep\u0161eliai svog\u016bnin\u0117ms g\u0117l\u0117ms sodinti \u2013 taip galima apsaugoti, pavyzd\u017eiui, tulpi\u0173 lysves. Apsauginiai tinklai praver\u010dia ir pakeltose dar\u017eovi\u0173 lysv\u0117se, o tam tikrose vietose gali pad\u0117ti suma\u017einti ir vejos pa\u017eeidimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jei sode pastebite po\u017eemini\u0173 tuneli\u0173, suploto pavidalo kaubur\u0117lius ar staiga nykstan\u010dius augalus, kaltas gali b\u016bti ne kretas ir ne pel\u0117nas. Da\u017enai problemos \u0161altinis \u2013 kurmis pel\u0117nas, dar vadinamas vandeniniu pel\u0117nu (Arvicola terrestris). Tai grau\u017eikas, paplit\u0119s didel\u0117je Eurazijos dalyje, galintis per trump\u0105 laik\u0105 padaryti nema\u017eai \u017ealos dar\u017eui, g\u0117lynui ar vaismed\u017ei\u0173 sodui. \u0160is kenk\u0117jas da\u017eniausiai aptinkamas dr\u0117gnose […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3246,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3245","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3245","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3245"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3245\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3246"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3245"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3245"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3245"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3245"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}