Pastaraisiais metais astronomus glumina keisti, l\u0117tai pasikartojantys radijo signalai, sklindantys i\u0161 skirting\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako viet\u0173. Jie neatitinka \u012fprast\u0173 pulsar\u0173 ar kit\u0173 \u017einom\u0173 \u0161altini\u0173 ritmo, tod\u0117l buvo priskirti ilgaperiod\u017ei\u0173 radijo transient\u0173 klasei.<\/p>\n
Iki \u0161iol u\u017efiksuota ma\u017edaug keliolika toki\u0173 objekt\u0173, ta\u010diau j\u0173 kilm\u0117 da\u017enai likdavo neai\u0161ki: vieni atrod\u0117 susij\u0119 su stipriai magnetizuotais baltaisiais nyk\u0161tukais, kiti rod\u0117 po\u017eymius, b\u016bdingus dvinar\u0117ms sistemoms. Nauja analiz\u0117 leid\u017eia manyti, kad bent dal\u012f \u0161i\u0173 signal\u0173 gali paai\u0161kinti vienas konkretus scenarijus.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Sidn\u0117jaus universiteto astronomo Kovi Rose\u2019o, prane\u0161\u0117 identifikavusi \u0161altin\u012f ASKAP J1745-5051, kuris, j\u0173 teigimu, sujungia daug anks\u010diau matyt\u0173 po\u017eymi\u0173. Objektas siejamas su magnetine kataklizmine kintam\u0105ja \u017evaig\u017ede, kai baltasis nyk\u0161tukas i\u0161 kompanion\u0117s siurbia med\u017eiag\u0105, o sistema periodi\u0161kai \u201eu\u017esidega\u201c radijo ruo\u017ee.<\/p>\n
\u201eIlgaperiod\u017eiai radijo transientai met\u0173 metus k\u0117l\u0117 galvos\u016bk\u012f astronomams. Dabar parod\u0117me, kad bent vieno tokio signalo \u0161altinis yra baltasis nyk\u0161tukas, aktyviai traukiantis med\u017eiag\u0105 i\u0161 kompanion\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 Kovi Rose\u2019as.<\/p>\n
Signalai \u0161iame \u0161altinyje kartojasi kas ma\u017edaug 81 minut\u0119, o radijo pli\u016bpsnius lydi ir periodin\u0117 rentgeno spinduliuot\u0117. Rentgeno spinduliai, kaip ai\u0161kina mokslininkai, kyla tuomet, kai \u012f baltojo nyk\u0161tuko pavir\u0161i\u0173 magnetiniu lauku nukreipta med\u017eiaga \u012fkaista iki milijon\u0173 laipsni\u0173.<\/p>\n
Radijo spinduliuot\u0117, tik\u0117tina, susidaro d\u0117l daleli\u0173 pagreit\u0117jimo, kai dvinar\u0117je sistemoje susiduria ir persitvarko stipr\u016bs magnetiniai laukai. Pana\u0161us mechanizmas anks\u010diau buvo si\u016blytas kitam \u0161ios klas\u0117s objektui, siejant radijo blyksnius su magnetini\u0173 lauk\u0173 s\u0105veika tarp artimai besisukan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n
ASKAP J1745-5051 i\u0161skirtinumas tas, kad \u010dia vienu metu matomi keli anks\u010diau atskirai fiksuoti \u201ed\u0117lion\u0117s gabalai\u201c: dvinar\u0117 sistema, akrecija, stiprus magnetizmas ir rentgeno emisija kartu su radijo pli\u016bpsniais. Tai leid\u017eia \u0161\u012f \u0161altin\u012f laikyti savoti\u0161ku raktu, pad\u0117sian\u010diu tiksliau interpretuoti ir kitus ilgaperiod\u017eius radijo transientus.<\/p>\n
Objekto atstumas nuo \u017dem\u0117s kol kas \u012fvertintas labai pla\u010diai, nes tokios sistemos d\u0117l sud\u0117tingos fizikos ir steb\u0117jim\u0173 apribojim\u0173 ne visada lengvai \u201epasiduoda\u201c tiksliai fotometrinei ir spektrinei distancijai. Vis d\u0117lto surinkt\u0173 duomen\u0173 pakako nustatyti sistemos prigimt\u012f ir susieti radijo bei rentgeno periodi\u0161kum\u0105 su orbitos trukme.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i sritis spar\u010diai vystosi: vis jautresni radijo teleskopai ir platesnio lauko ap\u017evalgos leid\u017eia aptikti vis daugiau trumpalaiki\u0173 ir periodini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai sieja m\u012fslingus Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako radijo pli\u016bpsnius su dvinar\u0117mis sistemomis: baltasis nyk\u0161tukas siurbia med\u017eiag\u0105 ir sukelia radijo bei rentgeno…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":32492,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[24507,24505,24506,8531,5884,4543,24508],"miestas":[],"class_list":["post-32491","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-askap","tag-baltieji-nykstukai","tag-dvinares-zvaigzdes","tag-nature-astronomy","tag-pauksciu-takas","tag-radijo-astronomija","tag-rentgeno-spinduliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32491","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32491"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32491\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32492"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32491"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32491"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32491"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=32491"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}