Dezinformacija internete da\u017enai atrodo kaip problema, kuri palie\u010dia ka\u017ekur kitur, ta\u010diau ji kasdien pasiekia ir socialini\u0173 tinkl\u0173 vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojan\u010dios \u017einut\u0117s algoritmams yra patraukliausios, tod\u0117l jos plinta grei\u010diau ir pla\u010diau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotoj\u0173 turin\u012f platina ne\u012fvertin\u0119 \u0161altinio patikimumo.<\/p>\n
Situacij\u0105 dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leid\u017eiantis per minutes sukurti \u012ftikinamas nuotraukas, vaizdo \u012fra\u0161us ar net balso klastus. D\u0117l to senasis principas nepatik\u0117siu, kol nepamatysiu, praranda prasm\u0119, nes matomas turinys nebe visada rei\u0161kia tikrov\u0119. Ekspertai vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilm\u0117, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad melagingos \u017einut\u0117s socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus grei\u010diau nei tikros, o platinime da\u017enai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o real\u016bs \u017emon\u0117s. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija da\u017enai sukelia stipresn\u0119 emocin\u0119 reakcij\u0105 ir skatina dalintis. Tod\u0117l platformoms neu\u017etenka vien reaguoti \u012f prane\u0161imus, vis svarbesn\u0117s tampa prevencin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n
\u201eMeta\u201c valdomose platformose, tokiose kaip \u201eFacebook\u201c ir \u201eInstagram\u201c, taikomas keli\u0173 lygi\u0173 po\u017ei\u016bris: turinio taisykl\u0117s, automatinis aptikimas ir fakt\u0173 tikrinimo partneryst\u0117s. Kai kuriose \u0161alyse bendrov\u0117 bendradarbiauja su nepriklausomais fakt\u0173 tikrintojais, o klaidinantis turinys gali b\u016bti rodomas \u017eemiau naujien\u0173 sraute. Kartotinai klaidinan\u010dias \u017einutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamum\u0105 ir reklamos galimybes.<\/p>\n
Vartotojams taip pat gali b\u016bti rodomi persp\u0117jimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo \u012fvertintas kaip klaidinantis. \u201eMeta\u201c diegia ir vadinam\u0105sias bendruomen\u0117s pastabas, kai vartotojai gali prid\u0117ti papildom\u0105 kontekst\u0105 prie \u012fra\u0161\u0173. \u0160ios pastabos da\u017eniausiai rodomos tada, kai skirting\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, ta\u010diau \u0161i priemon\u0117 ne visada veikia pakankamai greitai.<\/p>\n
\u201eTikTok\u201c vie\u0161ai teigia, kad didel\u0117 dalis dezinformacijos taisykles pa\u017eeid\u017eian\u010dio turinio \u0161alinama proaktyviai, dar prie\u0161 jam sulaukiant per\u017ei\u016br\u0173. Praktikoje tai rei\u0161kia automatizuot\u0173 sistem\u0173 ir moderatori\u0173 derin\u012f: algoritmai ie\u0161ko akivaizd\u017ei\u0173 pa\u017eeidim\u0173, o sud\u0117tingesniais atvejais sprendim\u0105 priima \u017emon\u0117s, vertinantys kontekst\u0105. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika da\u017enai klysta, ypa\u010d politin\u0117se ar sveikatos temose.<\/p>\n
Platforma taip pat ie\u0161ko b\u016bd\u0173 ai\u0161kiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurt\u0105 turin\u012f, \u012fskaitant k\u016br\u0117jams skirtus \u017eym\u0117jimo \u012frankius. Atskirai pabr\u0117\u017eiamos priemon\u0117s, susijusios su privatumu: draud\u017eiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus priva\u010di\u0173 asmen\u0173 atvaizdus be j\u0173 sutikimo. Be to, \u201eTikTok\u201c periodi\u0161kai vykdo medij\u0173 ra\u0161tingumo kampanijas, skatindama kritin\u012f m\u0105stym\u0105 ir atsargum\u0105 dalinantis jautria informacija.<\/p>\n
\u201eGoogle\u201c kov\u0105 su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paie\u0161kos ir \u201eYoutube\u201c iki reklamos produkt\u0173. Bendrov\u0117 remiasi turinio politikomis, kurios draud\u017eia tam tikr\u0173 tip\u0173 \u017ealing\u0105 informacij\u0105, o aptikus pa\u017eeidimus taikomi ribojimai, pa\u0161alinimai ar pasiekiamumo ma\u017einimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paie\u0161koje ypa\u010d svarbi tampa \u0161altini\u0173 patikimumo ir autoritetingumo logika.<\/p>\n
Vienas da\u017eniau minim\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 yra prebunkingas, kai vartotojai i\u0161 anksto supa\u017eindinami su manipuliacijos taktikomis, kad v\u0117liau jas atpa\u017eint\u0173. Tokios iniciatyvos siekia ma\u017einti pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 klaidinan\u010dioms naratyv\u0173 kampanijoms dar prie\u0161 joms \u012fsib\u0117g\u0117jant. COVID-19 pandemija tapo rimtu i\u0161bandymu, kai \u201eYoutube\u201c \u0117m\u0117 aktyviau \u0161alinti pavojing\u0105 medicinin\u0119 dezinformacij\u0105 ir stiprinti patikim\u0173 \u0161altini\u0173 matomum\u0105.<\/p>\n
Dezinformacija pasiekia ir garsin\u012f turin\u012f, tod\u0117l platformos stiprina pasitik\u0117jimo mechanizmus ir taisykles d\u0117l apsimetin\u0117jimo bei balso klastojimo. Pavyzd\u017eiui, \u201eSpotify\u201c vie\u0161ai yra kalb\u0117jusi apie autentifikavimo sprendimus ir politik\u0105, ribojan\u010di\u0105 neteis\u0117t\u0105 balso klonavim\u0105. Tokie atvejai rodo tendencij\u0105: augant DI galimyb\u0117ms, vis daugiau d\u0117mesio skiriama ne tik turinio \u0161alinimui, bet ir k\u016br\u0117jo tapatyb\u0117s patvirtinimui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto n\u0117 viena priemon\u0117 negarantuoja, kad dezinformacija i\u0161nyks, tod\u0117l atsakomyb\u0117 tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika i\u0161lieka paprasta: prie\u0161 dalinantis verta patikrinti dat\u0105, \u0161altin\u012f, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys n\u0117ra i\u0161trauktas i\u0161 konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami d\u0117mesiui, tuo kritinis m\u0105stymas tampa pagrindine kasdien\u0117s skaitmenin\u0117s higienos dalimi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dezinformacija ir DI sukurti klastot\u0117s plinta vis grei\u010diau: paai\u0161kiname, kokias priemones taiko \u201eMeta\u201c, \u201eTikTok\u201c ir \u201eGoogle\u201c bei k\u0105 gali padaryti vartotojai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":32850,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[2367,1447,102,146,447,130,1082],"miestas":[],"class_list":["post-32849","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-deepfake","tag-dezinformacija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-google","tag-meta","tag-socialiniai-tinklai","tag-tiktok"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32849","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32849"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32849\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32850"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32849"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32849"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32849"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=32849"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}