Archeologai piet\u0173 Uzbekistane, D\u017earkutano vietov\u0117je, aptiko ma\u017edaug 4 000 met\u0173 senumo penkeri\u0173 met\u0173 vaiko kaukol\u0119 su ai\u0161kiais trepanacijos p\u0117dsakais. Trepanacija yra chirurgin\u0117 proced\u016bra, kai kaukol\u0117s kaule ty\u010dia padaroma anga, o \u0161is radinys laikomas vienu seniausi\u0173 tokio pob\u016bd\u017eio \u012frodym\u0173 \u0161iame regione.<\/p>\n
Kaulai rasti kape, kuriame palaidoti du ma\u017eame\u010diai vaikai: vienam mirties metu buvo apie trejus, kitam apie penkerius metus. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, b\u016btent vyresniojo vaiko kaukol\u0117je matoma intervencija i\u0161siskiria ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etais kra\u0161tais ir \u017eym\u0117mis, rodan\u010diomis krypting\u0105 darb\u0105, o ne atsitiktin\u0119 traum\u0105 ar v\u0117lesnius pakitimus po palaidojimo.<\/p>\n
Trepanacija laikoma viena seniausi\u0173 \u017emonijos chirurgini\u0173 praktik\u0173, \u017einoma i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio region\u0173 ir laikotarpi\u0173. Istori\u0161kai ji buvo siejama su bandymais gydyti galvos traumas, ma\u017einti spaudim\u0105 kaukol\u0117je, mal\u0161inti stiprius skausmus, o kai kuriose kult\u016brose gal\u0117jo tur\u0117ti ir ritualin\u0119 prasm\u0119.<\/p>\n
D\u017earkutano radinys ypa\u010d stebina d\u0117l paciento am\u017eiaus. Tokia proced\u016bra penkeri\u0173 met\u0173 vaikui b\u016bt\u0173 pareikalavusi ne tik dr\u0105sos, bet ir praktini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173: tikslaus \u012franki\u0173 valdymo, supratimo, kaip nepa\u017eeisti gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 audini\u0173, bei bent minimali\u0173 infekcij\u0173 kontrol\u0117s priemoni\u0173, kurios senov\u0117je da\u017enai buvo paremtos patirtimi ir tradicine medicina.<\/p>\n
Analiz\u0117 rodo, kad anga grei\u010diausiai padaryta naudojant tuo metu prieinamus \u012frankius, tik\u0117tina, i\u0161 akmens ar kaulo. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u017eym\u0117s labiau atitinka krypting\u0105 pjovim\u0105 ar grandym\u0105, o ne sm\u016bgio sukelt\u0105 l\u016b\u017e\u012f, tod\u0117l stipr\u0117ja hipotez\u0117 apie s\u0105moningai atlikt\u0105 proced\u016br\u0105.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173 dabar yra tai, ar vaikas po operacijos i\u0161gyveno bent kiek ilgiau. Tokiais atvejais mokslininkai paprastai ie\u0161ko kaulo gijimo po\u017eymi\u0173 aplink ang\u0105: jei j\u0173 yra, tai reik\u0161t\u0173, kad organizmas sp\u0117jo reaguoti ir prasid\u0117jo regeneracija. Galutin\u0117s i\u0161vados priklausys nuo detalesni\u0173 bioarcheologini\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n
D\u017earkutanas siejamas su Oksuso civilizacijos arealu, kuris klest\u0117jo tarp tre\u010diojo ir antrojo t\u016bkstantme\u010di\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 dabartinio Uzbekistano, Turkm\u0117nistano ir \u0161iaurinio Afganistano teritorijose. \u0160i kult\u016bra siejama su i\u0161pl\u0117tota \u017eemdirbyste, irigacijos sistemomis, prekybos ry\u0161iais ir sud\u0117tingesne socialine organizacija.<\/p>\n
Jei trepanacija buvo atlikta planuotai ir pagal nusistov\u0117jusi\u0105 praktik\u0105, tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad bendruomen\u0117je egzistavo specializuoti gydytojai ar ankstyvieji chirurgijos amatininkai. Tokie radiniai papildo iki \u0161iol dominavus\u012f vaizd\u0105 apie \u0161io regiono bronzos am\u017eiaus visuomenes ir leid\u017eia kalb\u0117ti ne tik apie architekt\u016br\u0105 ar ekonomik\u0105, bet ir apie medicinos \u017eini\u0173 perdavim\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160is radinys yra vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 atradim\u0173 regione, ta\u010diau jis kartu kelia daugiau klausim\u0173 nei pateikia atsakym\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Salento universiteto tyr\u0117jas Enrico Ascalone.<\/p>\n
Mokslininkai tikisi, kad papildomi tyrimai pad\u0117s atsakyti, ar operacija buvo bandymas gelb\u0117ti gyvyb\u0119 po traumos, gydyti lig\u0105, ar atlikta d\u0117l ritualini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Ne ma\u017eiau svarbu ir tai, kok\u012f status\u0105 tokias \u017einias tur\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s gal\u0117jo u\u017eimti to meto bendruomen\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Uzbekistane aptikta apie 4 000 met\u0173 senumo penkeri\u0173 met\u0173 vaiko kaukol\u0117 su trepanacijos \u017eym\u0117mis, kelianti klausim\u0173 apie bronzos am\u017eiaus medicin\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":32856,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,18537,8015,24844,24843,2478],"miestas":[],"class_list":["post-32855","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-bioarcheologija","tag-bronzos-amzius","tag-oksuso-civilizacija","tag-trepanacija","tag-uzbekistanas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32855","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32855"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32855\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32856"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32855"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32855"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32855"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=32855"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}