{"id":32886,"date":"2026-06-02T21:30:49","date_gmt":"2026-06-02T21:30:49","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/02\/keistas-atradimas-apie-karstuosius-jupiterius-kuo-planeta-karstesne-tuo-vejas-letesnis\/"},"modified":"2026-06-02T21:30:49","modified_gmt":"2026-06-02T21:30:49","slug":"keistas-atradimas-apie-karstuosius-jupiterius-kuo-planeta-karstesne-tuo-vejas-letesnis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/02\/keistas-atradimas-apie-karstuosius-jupiterius-kuo-planeta-karstesne-tuo-vejas-letesnis\/","title":{"rendered":"Keistas atradimas apie kar\u0161tuosius Jupiterius: kuo planeta kar\u0161tesn\u0117, tuo v\u0117jas l\u0117tesnis"},"content":{"rendered":"<h2>V\u0117jai, kurie lau\u017eo taisykles<\/h2>\n<p>Mil\u017eini\u0161kos dujin\u0117s planetos, vadinamos kar\u0161taisiais Jupiteriais, skrieja taip arti savo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kad j\u0173 atmosfera \u012fkaista iki keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 laipsni\u0173. Pagal ilgai taikytus atmosferos modelius tai tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti ir ypa\u010d greitus v\u0117jus, nes didesnis \u012fkaitimas stiprina oro masi\u0173 cirkuliacij\u0105.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto nauja septyni\u0173 kar\u0161t\u0173j\u0173 Jupiteri\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 prie\u0161ing\u0105 vaizd\u0105: kuo planeta kar\u0161tesn\u0117, tuo jos v\u0117jai, palyginti su l\u016bkes\u010diais, atrodo l\u0117tesni. Astronomai \u0161\u012f d\u0117sningum\u0105 vadina netik\u0117tu, nes jis kertasi su paprasta logika, kad kar\u0161tis tur\u0117t\u0173 suteikti daugiau energijos atmosferai.<\/p>\n<h2>Kaip i\u0161matuojami v\u0117jai u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173<\/h2>\n<p>Nors egzoplanet\u0173 magnetini\u0173 lauk\u0173 tiesiogiai i\u0161matuoti dar nepavyksta, mokslininkai gali gana tiksliai nustatyti v\u0117jo greit\u012f pagal chemini\u0173 element\u0173 p\u0117dsakus atmosferoje. \u0160iuo atveju steb\u0117tas atmosferoje esantis i\u0161garav\u0119s gele\u017eies signalas, o Doplerio efektas leido \u012fvertinti, kaip greitai juda dujos.<\/p>\n<p>Steb\u0117jimams panaudoti auk\u0161tos skyros spektrografai MAROON-X, \u012frengtas Gemini North teleskope, ir ESPRESSO, veikiantis ESO Very Large Telescope. Tokie prietaisai leid\u017eia fiksuoti itin menkus spektrini\u0173 linij\u0173 poslinkius, kurie rodo duj\u0173 jud\u0117jim\u0105 planetos atmosferoje.<\/p>\n<h2>Magnetinis laukas kaip stabdis<\/h2>\n<p>Nustatyti v\u0117jai vis tiek yra mil\u017eini\u0161ki, siekiantys apie 2\u20137 kilometrus per sekund\u0119, ta\u010diau svarbiausia yra tendencija: \u012fkaitusios planetos nepademonstravo prognozuoto pagreit\u0117jimo. Palyginimui, Jupiterio v\u0117jai, laikomi vienais grei\u010diausi\u0173 Saul\u0117s sistemoje, siekia ma\u017edaug 0,4 kilometro per sekund\u0119.<\/p>\n<p>\u201eTai visi\u0161kai prie\u0161tarauja intuicijai, nes, jei visos kitos s\u0105lygos pana\u0161ios, kar\u0161tesn\u0117s planetos tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti daugiau energijos, kuri pagreitint\u0173 v\u0117jus\u201c, \u2013 sak\u0117 astronomas Vivien Parmentier.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tik\u0117tiniausias paai\u0161kinimas yra magnetinis laukas, galintis l\u0117tinti elektri\u0161kai \u012fkraut\u0173 duj\u0173 jud\u0117jim\u0105. Kar\u0161t\u0173j\u0173 Jupiteri\u0173 auk\u0161toje atmosferoje d\u0117l temperat\u016br\u0173 dalis duj\u0173 tampa jonizuotos, tod\u0117l j\u0173 jud\u0117jim\u0105 gali slopinti magnetin\u0117 s\u0105veika, vadinama magnetohidrodinaminiu stabdymu.<\/p>\n<p>Remdamiesi nustatytu ry\u0161iu tarp temperat\u016bros ir v\u0117jo grei\u010dio, autoriai preliminariai \u012fvertino, kad \u0161i\u0173 planet\u0173 magnetini\u0173 lauk\u0173 stiprumas gali b\u016bti keli gausai, pana\u0161iai kaip Jupiterio. Kadangi tai netiesioginis metodas, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, jog reik\u0117s daugiau steb\u0117jim\u0173 ir didesn\u0117s planet\u0173 imties, kad i\u0161vada b\u016bt\u0173 patvirtinta.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu ir kas toliau<\/h2>\n<p>Jei magnetinis stabdymas bus galutinai patvirtintas, tai gali tapti vienu \u012ftikinamiausi\u0173 \u012frodym\u0173, kad u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173 egzistuoja aktyv\u016bs planet\u0173 magnetiniai laukai. Tokie laukai svarb\u016bs ne tik or\u0173 dinamikai, bet ir atmosferos i\u0161likimui, nes gali pad\u0117ti apsaugoti j\u0105 nuo \u017evaig\u017ed\u0117s v\u0117jo ir spinduliuot\u0117s poveikio.<\/p>\n<p>\u201e\u0160is prover\u017eis atveria visi\u0161kai nauj\u0105 lang\u0105 egzoplanet\u0173 tyrimuose: pirm\u0105 kart\u0105 galime prad\u0117ti lyginti kit\u0173 pasauli\u0173 magnetines aplinkas\u201c, \u2013 sak\u0117 astronom\u0117 Julia Seidel.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale Nature Astronomy ir atspindi platesn\u0119 \u0161iuolaikin\u0117s astronomijos krypt\u012f: pereiti nuo pavieni\u0173 \u012fdomi\u0173 egzoplanet\u0173 istorij\u0173 prie statisti\u0161kai patikim\u0173 d\u0117sningum\u0173. Artimiausiais metais, ple\u010diantis auk\u0161tos skyros spektroskopijos galimyb\u0117ms ir daug\u0117jant stebim\u0173 planet\u0173, mokslininkai tikisi tiksliau \u012fvertinti, kaip magnetiniai laukai formuoja kar\u0161t\u0173j\u0173 Jupiteri\u0173 klimat\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Astronomai nustat\u0117 netik\u0117t\u0105 d\u0117sningum\u0105 kar\u0161tuosiuose Jupiteriuose: kuo planeta kar\u0161tesn\u0117, tuo jos v\u0117jai l\u0117tesni, o kaltas gali b\u016bti magnetinis laukas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":32887,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8837,8552,24868,24867,22262,8531,24869],"miestas":[],"class_list":["post-32886","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-egzoplanetos","tag-espresso","tag-gemini-north","tag-karstieji-jupiteriai","tag-magnetinis-laukas","tag-nature-astronomy","tag-veju-greitis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32886","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32886"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32886\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32887"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32886"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32886"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32886"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=32886"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}