Marse rastas i\u0161 pa\u017ei\u016bros visai paprastas akmuo netik\u0117tai atskleid\u0117 gelton\u0105 \u201elob\u012f\u201c, kai j\u012f atsitiktinai \u012fsk\u0117l\u0117 marsaeigis \u201eCuriosity\u201c.<\/p>\n
2024 m. gegu\u017e\u0119 beveik 899 kilogramus sveriantis aparatas perva\u017eiavo trap\u0173 mineral\u0173 gumul\u0105, ir \u0161is subyr\u0117jo, atidengdamas ry\u0161kiai geltonus kristalus \u2013 gryn\u0105 elementin\u0119 sier\u0105, dar vadinam\u0105 brimstonu.<\/p>\n
Nors sulfatai Marse aptinkami gana da\u017enai, tai buvo pirmasis atvejis, kai Raudonojoje planetoje rasta grynos, elementin\u0117s sieros forma.<\/p>\n
Dar labiau nustebino vietov\u0117, kurioje \u012fvyko atradimas. Gediz Vallis kanale, kur \u201eCuriosity\u201c aptiko akmen\u012f, gausu pana\u0161i\u0173 objekt\u0173, kurie iki sutrai\u0161kymo atrod\u0117 kaip tas pats sieros gabalas. Tai leid\u017eia manyti, kad kai kuriose \u0161ios vietos dalyse elementin\u0117s sieros gali b\u016bti gerokai daugiau, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
\u201eRasti akmen\u0173 lauk\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 grynos sieros, yra tas pats, kas dykumoje aptikti oaz\u0119. Jos ten netur\u0117t\u0173 b\u016bti, tod\u0117l dabar turime paai\u0161kinti, kaip ji atsirado. Keist\u0173 ir netik\u0117t\u0173 dalyk\u0173 atradimai ir daro planet\u0173 tyrin\u0117jim\u0105 tok\u012f \u012fdom\u0173\u201c, \u2013 2024 m. liep\u0105 sak\u0117 \u201eNASA\u201c Reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos \u201eCuriosity\u201c projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada.<\/p>\n
Sulfatai \u2013 tai druskos, susidaran\u010dios, kai siera (da\u017eniausiai jungini\u0173 pavidalu) s\u0105veikauja su kitais mineralais vandenyje. Vandeniui i\u0161garavus, mineralai susimai\u0161o ir i\u0161d\u017ei\u016bsta, o sulfatai lieka kaip nuos\u0117dos.<\/p>\n
Tokie mineralai padeda mokslininkams geriau suprasti Marso praeit\u012f: vandens istorij\u0105 ir tai, kaip planeta kito bei \u201esen\u0117jo\u201c per milijardus met\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau gryna siera formuojasi tik esant labai specifin\u0117ms s\u0105lygoms. Iki \u0161iol nebuvo \u017einoma, kad b\u016btent Gediz Vallis kanalo regione tokios s\u0105lygos b\u016bt\u0173 kada nors egzistavusios.<\/p>\n
Mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad Marso geologin\u0117je istorijoje vis dar yra daug ne\u017einom\u0173j\u0173. Vis d\u0117lto tai, kad planetos pavir\u0161iuje aptinkama nema\u017eai grynos sieros, rodo, jog gali b\u016bti reik\u0161mingas procesas ar \u012fvykis, kurio dar nesuprantame.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad siera yra gyvybei b\u016btinas cheminis elementas. Gyvi organizmai j\u0105 da\u017eniausiai \u012fsisavina sulfat\u0173 pavidalu, o \u0161i med\u017eiaga reikalinga dviej\u0173 esmini\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 sintezei \u2013 jos b\u016btinos baltym\u0173 gamybai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien \u0161is radinys dar n\u0117ra gyvyb\u0117s \u012frodymas: sulfatus Marse mokslininkai \u017eino jau seniai, o patikim\u0173, neabejotin\u0173 gyvyb\u0117s \u017eenkl\u0173 iki \u0161iol aptikti nepavyko.<\/p>\n
Ta\u010diau tyrin\u0117tojai nuolat aptinka dalyk\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarb\u016bs gyvybei: chemijos p\u0117dsak\u0173, \u012frodym\u0173 apie vanden\u012f ir u\u017euomin\u0173, kad praeityje Marse gal\u0117jo b\u016bti gyventi tinkam\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
\u017dem\u0117je esantys mokslininkai turi ribotas galimybes tiesiogiai pasiekti Mars\u0105, tod\u0117l labai daug lemia paties marsaeigio mar\u0161rutas ir instrumentai. \u201eCuriosity\u201c prietaisai sugeb\u0117jo i\u0161tirti Gediz Vallis kanale esan\u010dias sieringas uolienas, ta\u010diau jei aparatas neb\u016bt\u0173 perva\u017eiav\u0119s akmens ir jo ne\u012fsk\u0117l\u0119s, \u0161is atradimas gal\u0117jo dar ilgai likti nepasteb\u0117tas.<\/p>\n
Dabar vienas pagrindini\u0173 klausim\u0173 \u2013 kaip, remiantis tuo, kas \u017einoma apie Mars\u0105, gryna siera gal\u0117jo atsirasti \u0161ioje vietoje. Tam prireiks papildom\u0173 tyrim\u0173, \u012fskaitant detalesn\u012f planetos geologin\u0117s raidos modeliavim\u0105.<\/p>\n
Tuo metu \u201eCuriosity\u201c t\u0119sia darb\u0105 ir toliau renka duomenis. Gediz Vallis kanalas laikomas itin turtingu Marso istorijos regionu \u2013 tai senovinis vandens kelias, kurio uolienose iki \u0161iol i\u0161lik\u0119 kadaise \u010dia tek\u0117jusios up\u0117s p\u0117dsakai, susiformav\u0119 prie\u0161 milijardus met\u0173.<\/p>\n
\u201eCuriosity\u201c toliau juda kanalu, tik\u0117damasis, kad u\u017e kito akmens gali laukti dar vienas netik\u0117tumas.<\/p>\n
Tuo pat metu daugiau nei penktus metus savo misij\u0105 t\u0119sia ir kitas \u201eNASA\u201c marsaeigis \u2013 \u201eMars Perseverance\u201c, kuris vis dar tyrin\u0117ja Raudonosios planetos pavir\u0161i\u0173. Vienas i\u0161 naujausi\u0173 jo aptikt\u0173 objekt\u0173 mokslininkams pasirod\u0117 ne\u012fprastas ir paskatino svarstyti, ar jis apskritai gal\u0117jo kilti ne i\u0161 Marso.<\/p>\n
2025 m. bir\u017eelio 19 d. \u0161e\u0161iaratis tyrin\u0117tojas taip pat u\u017efiksavo nauj\u0105 rekord\u0105 \u2013 per vien\u0105 va\u017eiavim\u0105 Marso akmenuotu pavir\u0161iumi \u012fveik\u0117 411 metr\u0173 atstum\u0105. Nors tai gali skamb\u0117ti kukliai, palyginti su l\u0117\u010diau judan\u010diais \u201eCuriosity\u201c ar \u201eOpportunity\u201c, \u201ePerseverance\u201c laikomas gerokai \u201egreitesniu\u201c aparatu.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 \u0161io pasakojimo versija buvo publikuota 2024 m. liep\u0105.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Marse rastas i\u0161 pa\u017ei\u016bros visai paprastas akmuo netik\u0117tai atskleid\u0117 gelton\u0105 \u201elob\u012f\u201c, kai j\u012f atsitiktinai \u012fsk\u0117l\u0117 marsaeigis \u201eCuriosity\u201c. 2024 m. gegu\u017e\u0119 beveik 899 kilogramus sveriantis aparatas perva\u017eiavo trap\u0173 mineral\u0173 gumul\u0105, ir \u0161is subyr\u0117jo, atidengdamas ry\u0161kiai geltonus kristalus \u2013 gryn\u0105 elementin\u0119 sier\u0105, dar vadinam\u0105 brimstonu. Nors sulfatai Marse aptinkami gana da\u017enai, tai buvo pirmasis atvejis, kai Raudonojoje […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":330,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-329","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/329","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=329"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/329\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/330"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=329"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=329"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=329"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=329"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}