Naujausi mikroskopini\u0173 organizm\u0173 tyrimai rodo, kad fotosintez\u0117s ribos yra gerokai lankstesn\u0117s, nei manyta iki \u0161iol. Mokslininkai nustat\u0117 mechanizm\u0105, leid\u017eiant\u012f vienai dumbli\u0173 r\u016b\u0161iai i\u0161likti ir gaminti energij\u0105 ten, kur \u0161viesos beveik n\u0117ra.<\/p>\n
Daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 buvo laikoma, kad fotosintez\u0117 grie\u017etai priklauso nuo tam tikro matomos \u0161viesos diapazono, daugiausia raudonos ir m\u0117lynos \u0161viesos. B\u016btent \u0161ie bangos ilgiai suteikia pakankamai energijos, kad vykt\u0173 gyvybei b\u016btinos chemin\u0117s reakcijos. Ta\u010diau daugelyje nat\u016brali\u0173 aplink\u0173, pavyzd\u017eiui, giliuose drumstuose vandenyse ar stipriai u\u017etemdytuose mi\u0161kuose, tokios \u0161viesos kiekis suma\u017e\u0117ja beveik iki minimumo.<\/p>\n
Tokiomis s\u0105lygomis gali gyventi vienal\u0105stis dumblis Trachydiscus minutus<\/em>, tap\u0119s naujausi\u0173 \u201eOsaka Metropolitan University\u201c mokslinink\u0173 tyrim\u0173 objektu. \u0160is organizmas i\u0161vyst\u0117 ne\u012fprast\u0105 strategij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 panaudoti tolimosios raudonos \u0161viesos ruo\u017e\u0105 \u2013 anks\u010diau laikyt\u0105 menkai tinkamu fotosintezei.<\/p>\n \u0160io proceso pagrindas slypi ne naujame pigmente, o esamo pigmento organizacijoje. Chlorofilas a pats savaime negali efektyviai sugerti tolimosios raudonos \u0161viesos, ta\u010diau dumblyje jis i\u0161d\u0117stomas itin glaud\u017eiose, tarpusavyje \u201ebendradarbiaujan\u010diose\u201c strukt\u016brose. Specialiame baltyminiame komplekse chlorofilo molekul\u0117s atsiduria labai arti viena kitos ir sudaro vadinamuosius pigment\u0173 klasterius.<\/p>\n Tokia ne\u012fprasta sandara, apib\u016bdinama kaip tetramerinis kompleksas i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 por\u0173 subvienet\u0173, leid\u017eia pasireik\u0161ti energijos pasidalijimui tarp molekuli\u0173. D\u0117l to net labai silpnos \u0161viesos energija gali b\u016bti veiksmingai \u201epagauta\u201c ir panaudota fotosintez\u0117s procese.<\/p>\n Ypa\u010d svarbu tai, kad \u0161iam mechanizmui nereikia chemi\u0161kai modifikuoti pigment\u0173. Vietoj to gamta problem\u0105 sprend\u017eia precizi\u0161kai i\u0161d\u0117liodama molekules erdv\u0117je. Tai sukelia energijos delokalizacij\u0105 \u2013 rei\u0161kin\u012f, kai energija tarsi pasiskirsto per daugel\u012f molekuli\u0173 vienu metu. Toks sprendimas skiriasi nuo anks\u010diau \u017einom\u0173 strategij\u0173, taikom\u0173 kai kuri\u0173 bakterij\u0173 ar dumbli\u0173.<\/p>\n \u0160is atradimas reik\u0161mingas ne tik biologijai, bet ir ateities technologijoms. Organizmai, gebantys panaudoti labai ma\u017eos energijos \u0161vies\u0105, gali \u012fkv\u0117pti kurti efektyvesnes dirbtin\u0117s fotosintez\u0117s sistemas. Tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikoma biokuro gamyboje, taip pat \u017eem\u0117s \u016bkyje \u2013 ypa\u010d vietov\u0117se, kur saul\u0117s \u0161viesos tr\u016bksta.<\/p>\n Be to, tirtas dumblis priklauso organizm\u0173 grupei, galin\u010diai kaupti didelius aliej\u0173 kiekius, tod\u0117l jis laikomas potencialiai vertingu energetini\u0173 \u017ealiav\u0173 \u0161altiniu. \u0160ios savyb\u0117s derinys su geb\u0117jimu efektyviai naudoti silpn\u0105 \u0161vies\u0105 atveria naujas perspektyvas tvaresnei energijos gamybai.<\/p>\n \u0160altiniai: \u201eEureka Alert\u201c, \u201eJournal of the American Chemical Society\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Naujausi mikroskopini\u0173 organizm\u0173 tyrimai rodo, kad fotosintez\u0117s ribos yra gerokai lankstesn\u0117s, nei manyta iki \u0161iol. Mokslininkai nustat\u0117 mechanizm\u0105, leid\u017eiant\u012f vienai dumbli\u0173 r\u016b\u0161iai i\u0161likti ir gaminti energij\u0105 ten, kur \u0161viesos beveik n\u0117ra. Kaip i\u0161gauti energij\u0105 i\u0161 \u0161viesos, kai aplink vyrauja tamsa? Daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 buvo laikoma, kad fotosintez\u0117 grie\u017etai priklauso nuo tam tikro matomos \u0161viesos diapazono, daugiausia […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3297,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3296","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3296","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3296"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3296\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3297"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3296"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3296"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3296"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3296"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Tr\u016bkstama grandis fotosintez\u0117s tyrimuose<\/h2>\n