V\u0117\u017eys da\u017eniausiai diagnozuojamas vyresniame am\u017eiuje, o daugiausia atvej\u0173 fiksuojama po 50 met\u0173. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bendras v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s am\u017eiaus vidurkis pagal median\u0105 siekia apie 66\u201367 metus, tod\u0117l tai laikoma vienu kriti\u0161kiausi\u0173 laikotarpi\u0173.<\/p>\n
Medianinis am\u017eius rei\u0161kia, kad ma\u017edaug pus\u0117 atvej\u0173 nustatoma jaunesniems, o kita pus\u0117 \u2013 vyresniems \u017emon\u0117ms. D\u0117l to 60\u201370 met\u0173 tarpsnis da\u017enai i\u0161skiriamas kaip laikas, kai tikimyb\u0117 pirm\u0105kart i\u0161girsti diagnoz\u0119 reik\u0161mingai i\u0161auga.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 su am\u017eiumi l\u0105stel\u0117se ilgainiui kaupiasi genetiniai pa\u017eeidimai, did\u0117ja mutacij\u0173 tikimyb\u0117 ir silpn\u0117ja organizmo geb\u0117jimas jas suvaldyti. Taip pat ilg\u0117ja ir bendras rizikos veiksni\u0173 poveikio laikas.<\/p>\n
Didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi gyvenimo b\u016bdas ir aplinka: r\u016bkymas, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios chemin\u0117s med\u017eiagos, oro tar\u0161a. Kuo ilgiau \u017emogus susiduria su \u0161iais veiksniais, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad susiformuos piktybiniai pakitimai.<\/p>\n
Pagal da\u017enai cituojamus nacionalini\u0173 registr\u0173 ir statistikos centr\u0173 skai\u010diavimus, iki 20 met\u0173 am\u017eiaus v\u0117\u017eys sudaro tik apie 1 proc. vis\u0173 atvej\u0173. 20\u201334 met\u0173 grup\u0117je tai sudaro apie 3 proc., o 35\u201344 met\u0173 \u2013 apie 5 proc.<\/p>\n
Nuo 45 met\u0173 kreiv\u0117 ry\u0161kiai kyla: 45\u201354 met\u0173 grup\u0117je minimi apie 11 proc. atvej\u0173, 55\u201364 met\u0173 \u2013 apie 24 proc. Daugiausia atvej\u0173 da\u017eniausiai tenka 65\u201374 met\u0173 am\u017eiui \u2013 apie 30 proc.<\/p>\n
Vyresniame am\u017eiuje atvej\u0173 dalis i\u0161lieka didel\u0117: 75\u201384 met\u0173 grup\u0117je nurodoma apie 19 proc., o 85 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u2013 apie 8 proc. Kai kuriose \u0161alyse ypa\u010d ry\u0161ki dalis tenka 75 met\u0173 ir vyresniems, nes ilg\u0117ja gyvenimo trukm\u0117 ir daug\u0117ja vyresnio am\u017eiaus gyventoj\u0173.<\/p>\n
Atskiri v\u0117\u017eio tipai turi nevienod\u0105 diagnoz\u0117s am\u017eiaus profil\u012f. Pavyzd\u017eiui, kr\u016bties v\u0117\u017eio medianinis diagnoz\u0117s am\u017eius da\u017enai nurodomas apie 62\u201363 metus, o storosios ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio \u2013 apie 66\u201367 metus.<\/p>\n
Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiui b\u016bdingas dar v\u0117lesnis am\u017eius \u2013 apie 71 metus, o \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio diagnoz\u0117 da\u017enai nustatoma apie 73 metus. Prostatos v\u0117\u017eys daugeliu atvej\u0173 diagnozuojamas vyresniame am\u017eiuje, da\u017enai minint 66\u201368 met\u0173 interval\u0105.<\/p>\n
Nors did\u017eioji dalis piktybini\u0173 lig\u0173 atvej\u0173 tenka vyresniems \u017emon\u0117ms, dalis onkologini\u0173 susirgim\u0173 da\u017eniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tarp j\u0173 minimos leukemijos, kai kurie smegen\u0173 navikai, taip pat osteosarkoma.<\/p>\n
Medikai pabr\u0117\u017eia, kad am\u017eius pats savaime n\u0117ra nuosprendis, ta\u010diau jis siejamas su didesne rizika, tod\u0117l ypa\u010d svarbus budrumas d\u0117l simptom\u0173 ir profilaktiniai patikrinimai pagal am\u017ei\u0173 bei individualius rizikos veiksnius. Ankstyvas nustatymas daugeliu atvej\u0173 reik\u0161mingai pagerina gydymo galimybes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
V\u0117\u017eys da\u017eniausiai diagnozuojamas po 50 met\u0173, o kritinis laikotarpis da\u017enai siejamas su 66\u201367 met\u0173 mediana ir ilgalaikiu rizikos veiksni\u0173 poveikiu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3135,4478,2067,4913,24932,3488,2066],"miestas":[],"class_list":["post-32967","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-ankstyva-diagnostika","tag-kruties-vezys","tag-onkologija","tag-plauciu-vezys","tag-rizikos-veiksniai","tag-vezio-prevencija","tag-vezys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32967","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32967"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32967\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32967"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32967"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32967"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=32967"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}