{"id":3308,"date":"2026-04-04T13:57:49","date_gmt":"2026-04-04T13:57:49","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/04\/mokslininkai-atskleide-kodel-kai-kurie-ugnikalniai-issiverzia-beveik-be-ispejimo\/"},"modified":"2026-04-04T13:57:49","modified_gmt":"2026-04-04T13:57:49","slug":"mokslininkai-atskleide-kodel-kai-kurie-ugnikalniai-issiverzia-beveik-be-ispejimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/04\/mokslininkai-atskleide-kodel-kai-kurie-ugnikalniai-issiverzia-beveik-be-ispejimo\/","title":{"rendered":"Mokslininkai atskleid\u0117, kod\u0117l kai kurie ugnikalniai i\u0161siver\u017eia beveik be \u012fsp\u0117jimo"},"content":{"rendered":"<p>Esame \u012fprat\u0119 manyti, kad ugnikalnio i\u0161siver\u017eimas \u2013 tai katastrofa, prie\u0161 kuri\u0105 gamta ilgai \u201ekaupia j\u0117gas\u201c ir siun\u010dia ai\u0161kius persp\u0117jimus: ima dreb\u0117ti \u017eem\u0117, gruntas i\u0161sipu\u010dia, did\u0117ja duj\u0173 i\u0161siskyrimas, o prietaisai fiksuoja vis stipr\u0117jan\u010dius poky\u010dius. Ta\u010diau dalis ugnikalni\u0173 \u0161io scenarijaus nesilaiko. Jie gali pereiti \u012f sprogstam\u0105j\u0105 veikl\u0105, pasireik\u0161dami steb\u0117tinai kukliu signal\u0173 rinkiniu. Gyventojams ir ugnikalni\u0173 steb\u0117sen\u0105 vykdan\u010dioms tarnyboms tai \u2013 vienas pavojingiausi\u0173 galim\u0173 variant\u0173.<\/p>\n<p>Naujas Ebeko ugnikalnio Paramusyro saloje tyrimas rodo, kad tok\u012f \u201etyl\u0173\u201c elges\u012f gali lemti labai konkreti po\u017eemin\u0117 sandara: nedidel\u0117, sekliai esanti, skys\u010di\u0173 prisotinta sistema, maitinama i\u0161 gilesn\u0117s dalinio lydalo zonos, ta\u010diau menkai susijusi su didel\u0117mis pavir\u0161iaus deformacijomis.<\/p>\n<p>Ebeko n\u0117ra vien siauram Kuril\u0173 specialist\u0173 ratui \u017einomas objektas. Tai aktyvus, palyginti \u017eemas stratougnikalnis, gars\u0117jantis da\u017enais sprogstamaisiais i\u0161siver\u017eimais, pelen\u0173 debesimis ir trumpais, staigiais epizodais. Nors jie da\u017enai neprilygsta \u012fsp\u016bdingiems did\u017ei\u0173j\u0173 kalder\u0173 i\u0161siver\u017eimams, vis tiek gali kelti rimt\u0173 nepatogum\u0173 ir rizik\u0105. B\u016btent tokios sistemos yra ypa\u010d neparankios vertinant pavoj\u0173: joms neb\u016btina i\u0161kelti mil\u017eini\u0161ko magmos kiekio, kad tapt\u0173 gr\u0117smingos \u2013 kartais u\u017etenka sl\u0117gio, skys\u010di\u0173 ir \u201egero kelio\u201c \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n<h2>Po krateriu \u2013 ne vienas didelis rezervuaras, o daug nervingesn\u0117 sistema<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai pasitelk\u0117 21 seismin\u0117s stoties duomenis ir pritaik\u0117 seisminio triuk\u0161mo slopinimo tomografij\u0105, kad pa\u017evelgt\u0173 \u012f Ebeko gelmes. Gautas vaizdas neprimena supaprastinto modelio su viena magmos kamera po ugnikalnio centru. Vietoje to i\u0161ry\u0161k\u0117jo gilesn\u0117 dalinio lydalo sritis ir sekliau esanti, skys\u010di\u0173 turtinga zona, glaud\u017eiai susijusi su uolien\u0173 ply\u0161iais ir hidrotermine veikla. Paprastai tariant, po ugnikalniu veikia tarsi du \u201eauk\u0161tai\u201c: apatinis \u2013 labiau magminis, vir\u0161utinis \u2013 labiau susij\u0119s su skys\u010diais ir ply\u0161iais.<\/p>\n<p>Pasak tyrimo, seklioji anomalija yra ma\u017edaug 0,5\u20131,9 km gylyje, o gilesnioji \u2013 apie 4\u20136 km gylyje. Tai svarbu tod\u0117l, kad b\u016btent seklioji zona gali lemti greit\u0105 sl\u0117gio augim\u0105 ir situacijas, kai ugnikalnis i\u0161siver\u017eia be ry\u0161ki\u0173, ilgai trunkan\u010di\u0173 pavir\u0161iaus deformacijos po\u017eymi\u0173. Jei pagrindin\u012f vaidmen\u012f atlieka skys\u010diai ir ply\u0161iai, ugnikalniui neb\u016btina ilgai \u201ekelti\u201c viso kra\u0161tovaizd\u017eio it sunkiam st\u016bmokliui. Toks mechanizmas labiau primena hidraulin\u0119 sistem\u0105, kurioje sl\u0117gis gali did\u0117ti efektyviai, bet ne taip akivaizd\u017eiai i\u0161 i\u0161or\u0117s.<\/p>\n<p>Tai kei\u010dia ir platesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f. Ilg\u0105 laik\u0105 populiariame \u012fsivaizdavime magmos kamera veik\u0117 tarsi didelis po\u017eeminis balionas: kuo daugiau magmos priteka, tuo labiau i\u0161stumia pavir\u0161i\u0173. Ta\u010diau daugelis aktyvi\u0173 ugnikalni\u0173 labiau pana\u0161\u016bs \u012f por\u0117t\u0173, suskeld\u0117jusi\u0173, i\u0161 dalies i\u0161silyd\u017eiusi\u0173 ir skys\u010di\u0173 prisotint\u0173 zon\u0173 sistem\u0105, kurioje signalai pasiskirsto netolygiai. I\u0161 \u0161ios perspektyvos \u201e\u012fsp\u0117jim\u0173 nebuvimas\u201c nerei\u0161kia, kad proces\u0173 n\u0117ra \u2013 veikiau tai rei\u0161kia, kad jie nepasirei\u0161kia pa\u010dia ry\u0161kiausia ir lengviausiai pastebima forma.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l pavir\u0161ius gali atrodyti ramesnis, nei tur\u0117t\u0173?<\/h2>\n<p>Did\u017eiausia toki\u0173 ugnikalni\u0173 problema ta, kad nema\u017ea \u201e\u017eaidimo\u201c dalis vyksta hidrotermin\u0117je, stipriai suskeld\u0117jusioje aplinkoje. Uolienose cirkuliuojantys skys\u010diai, garai, dujos ir kar\u0161tas vanduo gali perimti dal\u012f sl\u0117gio, lokaliai j\u012f perskirstyti ir i\u0161leisti \u012f pavir\u0161i\u0173 kanalais, kurie ne visada sukelia ai\u0161kius, didelius seisminius ar deformacinius signalus. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad prietaisai gali fiksuoti aktyvum\u0105, bet jis neb\u016btinai bus toks ry\u0161kus, kaip \u201eklasikiniame\u201c scenarijuje, kai didelis magmos kiekis ver\u017eiasi auk\u0161tyn.<\/p>\n<p>Tod\u0117l Ebeko ir yra toks \u012fdomus atvejis. Jo elgesys atitinka ugnikaln\u012f, kuriame aktyvi hidrotermin\u0117 sistema ir sekl\u016bs ply\u0161iai n\u0117ra vien \u0161alutinis rei\u0161kinys, o svarbi i\u0161siver\u017eimo mechanizmo dalis. Kai tokia sistema \u201e\u012fkraunama\u201c i\u0161 gilesn\u0117s dalinio lydalo zonos, ji gali veikti kaip sl\u0117gio mazgas netoli pavir\u0161iaus. Tuomet neb\u016btina, kad po krateriu staiga atsirast\u0173 didel\u0117 \u0161vie\u017eios magmos intruzija \u2013 kartais u\u017etenka tinkamai susiformavusios skys\u010di\u0173 sistemos ir veiksming\u0173 sl\u0117gio i\u0161leidimo keli\u0173.<\/p>\n<p>Tai svarbi pamoka ir ugnikalni\u0173 steb\u0117senai apskritai. Per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius vulkanologija smarkiai pa\u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f, ta\u010diau tokie pavyzd\u017eiai primena: ne kiekviena aktyvi sistema siun\u010dia signalus tuo pa\u010diu mastu ir tuo pa\u010diu ritmu. Vieni ugnikalniai garsiai \u201e\u012fsp\u0117ja\u201c gerokai prie\u0161 i\u0161siver\u017eim\u0105, kiti \u2013 tik vos pastebimai \u201e\u0161nyp\u0161\u010dia\u201c, o paskui staiga pereina prie veiksm\u0173. Pastarieji da\u017enai pavojingiausi tod\u0117l, kad j\u0173 tyla lengvai supainiojama su situacijos stabilumu.<\/p>\n<p>\u0160altiniai: \u201eEarth\u201c; \u201eNature\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Esame \u012fprat\u0119 manyti, kad ugnikalnio i\u0161siver\u017eimas \u2013 tai katastrofa, prie\u0161 kuri\u0105 gamta ilgai \u201ekaupia j\u0117gas\u201c ir siun\u010dia ai\u0161kius persp\u0117jimus: ima dreb\u0117ti \u017eem\u0117, gruntas i\u0161sipu\u010dia, did\u0117ja duj\u0173 i\u0161siskyrimas, o prietaisai fiksuoja vis stipr\u0117jan\u010dius poky\u010dius. Ta\u010diau dalis ugnikalni\u0173 \u0161io scenarijaus nesilaiko. Jie gali pereiti \u012f sprogstam\u0105j\u0105 veikl\u0105, pasireik\u0161dami steb\u0117tinai kukliu signal\u0173 rinkiniu. Gyventojams ir ugnikalni\u0173 steb\u0117sen\u0105 vykdan\u010dioms [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3309,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3308","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3308","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3308"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3308\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3309"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3308"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3308"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3308"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3308"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}