Greitieji radijo pli\u016bpsniai (FRB) jau daugel\u012f met\u0173 laikomi viena did\u017eiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s astrofizikos m\u012fsli\u0173. Tai itin trumpi, vos kelias milisekundes trunkantys energijos impulsai, pasiekiantys \u017dem\u0119 i\u0161 labai tolim\u0173 kosmoso region\u0173. J\u0173 galia neretai prilyginama i\u0161tis\u0173 galaktik\u0173 spinduliuotei, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 mokslininkai gal\u0117jo tik sp\u0117lioti, kokie objektai ar procesai paj\u0117g\u016bs sukelti tokio masto i\u0161lyd\u017eius.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda, kurioje svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko Honkongo universiteto mokslininkai, paskelb\u0117 reik\u0161ming\u0105 prover\u017e\u012f. J\u0173 darbas, publikuotas \u017eurnale \u201eNature\u201c, rodo, kad bent dalis paslapting\u0173 pli\u016bpsni\u0173 gali kilti specifin\u0117je dvejetaini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistem\u0173 aplinkoje. Tai kei\u010dia ankstesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f, nes iki \u0161iol pagrindin\u0117mis kandidat\u0117mis da\u017eniausiai laikytos pavien\u0117s, izoliuotos kosmin\u0117s \u201evariklio\u201c r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
Esminiu \u0161ios m\u012fsl\u0117s sprendimo \u012frankiu tapo did\u017eiausias pasaulyje radioteleskopas. Penki\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 skersmens Sferinis radijo teleskopas, dar vadinamas \u201eChina Sky Eye\u201c (Kinijos dangaus akimi), \u012frengtas nat\u016bralioje \u012fduboje Guid\u017eou provincijoje, beveik 20 m\u0117nesi\u0173 nuosekliai steb\u0117jo t\u0105 pat\u012f dangaus ta\u0161k\u0105. Taikinys buvo objektas FRB 220529A, esantis ma\u017edaug 2,5 mlrd. \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s.<\/p>\n
Daugum\u0105 steb\u0117jimo laikotarpio \u0161altinis elg\u0117si \u012fprastai: siunt\u0117 pasikartojan\u010dius, b\u016bdingus signalus. Ta\u010diau 2023 met\u0173 pabaigoje prietaisai u\u017efiksavo rei\u0161kin\u012f, kuris i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 situacij\u0105. Staiga smarkiai i\u0161augo vadinamoji Farad\u0117jaus sukimosi mato reik\u0161m\u0117 (RM) \u2013 parametras, rodantis, kaip kinta radijo bang\u0173 poliarizacija joms sklindant per \u012fmagnetint\u0105 med\u017eiag\u0105. RM reik\u0161m\u0117 daugiau nei \u0161imt\u0105 kart\u0173 padid\u0117jo ma\u017edaug dviem savait\u0117ms, o v\u0117liau gr\u012f\u017eo \u012f ankstesn\u012f lyg\u012f.<\/p>\n
\u0160is trumpalaikis \u201eRM \u017eybsnis\u201c mokslininkams tapo ai\u0161kiu \u017eenklu, kad \u0161alia FRB \u0161altinio \u012fvyko ka\u017ekas reik\u0161mingo ir laikinai pasikeit\u0117 erdv\u0117s savyb\u0117s tarp \u0161altinio ir \u017dem\u0117s.<\/p>\n
Duomen\u0173 analiz\u0117 veda prie vienos intriguojan\u010dios i\u0161vados: staig\u0173 poliarizacijos pokyt\u012f grei\u010diausiai gal\u0117jo sukelti tik tankus \u012fmagnetintos plazmos debesis, kuris per\u0117jo tiksliai per steb\u0117jimo linij\u0105 tarp pli\u016bpsnio \u0161altinio ir m\u016bs\u0173 planetos. Labiausiai tik\u0117tinas tokios med\u017eiagos \u0161altinis \u2013 \u017evaig\u017ed\u0117s palydov\u0117s sukeltas vainikin\u0117s mas\u0117s i\u0161metimas.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs rei\u0161kiniai gerai \u017einomi ir stebint Saul\u0119: ji \u012f kosmos\u0105 periodi\u0161kai \u201ei\u0161spjauna\u201c did\u017eiulius \u012fkraut\u0173 daleli\u0173 debesis, galin\u010dius sukelti pa\u0161vaistes, sutrikdyti palydovin\u012f ry\u0161\u012f ar paveikti elektros tinklus. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, analogi\u0161ka, tik gerokai didesnio masto audra gal\u0117jo \u012fvykti tolimame dvejetainiame \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 komplekse. Trumpam m\u016bs\u0173 regim\u0105 signal\u0105 \u201eperdeng\u0117\u201c i\u0161mesta plazma, tod\u0117l ir u\u017efiksuotas ry\u0161kus RM \u0161uolis.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad stebim\u0105 sistem\u0105 sudaro du objektai: ypa\u010d tanki ir stipriai \u012fmagnetinta neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 magnetaras \u2013 bei j\u0105 lydinti \u012f Saul\u0119 pana\u0161i \u017evaig\u017ed\u0117. Magnetarai, kuri\u0173 magnetiniai laukai yra trilijonus kart\u0173 stipresni u\u017e \u017dem\u0117s, laikomi vienais pagrindini\u0173 greit\u0173j\u0173 radijo pli\u016bpsni\u0173 \u201ekandidat\u0173\u201c. \u0160iuo atveju antroji \u017evaig\u017ed\u0117 n\u0117ra tik fonas \u2013 ji sukuria dinami\u0161k\u0105 aplink\u0105, galin\u010di\u0105 skatinti da\u017enesn\u012f mil\u017eini\u0161k\u0173 energijos kieki\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 pli\u016bpsni\u0173 pavidalu.<\/p>\n
\u0160is atradimas, \u017einoma, dar neu\u017ever\u010dia FRB paslapties, ta\u010diau atveria itin svarb\u0173 nauj\u0105 skyri\u0173. Jis leid\u017eia manyti, kad s\u0105veika ank\u0161tose dvejetain\u0117se sistemose gali b\u016bti esminis veiksnys, paai\u0161kinantis dalies toki\u0173 signal\u0173 kilm\u0119. Vis dar neai\u0161ku, kiek da\u017enos tokios sistemos tarp vis\u0173 \u017einom\u0173 FRB \u0161altini\u0173, ta\u010diau tyr\u0117jai tikisi atsakym\u0105 priartinti t\u0119sdami steb\u0117jimus teleskopais, tokiais kaip FAST ar Australijos \u201eParkes\u201c.<\/p>\n
Nors klausim\u0173 lieka daug, \u0161is rezultatas suteikia tvirt\u0105 atspirties ta\u0161k\u0105 vienoje sud\u0117tingiausi\u0173 ir abstrak\u010diausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s astronomijos sri\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Greitieji radijo pli\u016bpsniai (FRB) jau daugel\u012f met\u0173 laikomi viena did\u017eiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s astrofizikos m\u012fsli\u0173. Tai itin trumpi, vos kelias milisekundes trunkantys energijos impulsai, pasiekiantys \u017dem\u0119 i\u0161 labai tolim\u0173 kosmoso region\u0173. J\u0173 galia neretai prilyginama i\u0161tis\u0173 galaktik\u0173 spinduliuotei, tod\u0117l ilg\u0105 laik\u0105 mokslininkai gal\u0117jo tik sp\u0117lioti, kokie objektai ar procesai paj\u0117g\u016bs sukelti tokio masto i\u0161lyd\u017eius. Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3313,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3312","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3312","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3312"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3312\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3313"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3312"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3312"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3312"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3312"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}