Alp\u0117se rastas vadinamasis Ledo \u017emogus \u00d6cis ir toliau stebina mokslininkus: naujausi tyrimai parod\u0117, kad jo palaikuose i\u0161lik\u0119 mikroorganizmai gali b\u016bti ne tik atpa\u017e\u012fstami, bet ir gyvybingi. Dalis j\u0173, kaip skelbia tyr\u0117jai, po ma\u017edaug 5 300 met\u0173 lede buvo i\u0161auginti laboratorijoje.<\/p>\n
\u00d6cio k\u016bnas buvo aptiktas 1991 metais \u00d6calio Alp\u0117se, pasienyje tarp dabartin\u0117s Italijos ir Austrijos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 manyta, kad tai \u0161iuolaikinio \u017eygeivio palaikai, ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad vyras gyveno vario am\u017eiuje, o \u0161altis nat\u016braliai \u201eu\u017ekonservavo\u201c ne tik kaulus, bet ir mink\u0161tuosius audinius.<\/p>\n
Naujausiame darbe mokslininkai i\u0161 Eurac Research (Bolcano mieste Italijoje) analizavo mumijos mikrobiom\u0105. I\u0161 skirting\u0173 k\u016bno viet\u0173 paimti m\u0117giniai parod\u0117, kad \u00d6cio palaikuose susiformavo keli\u0173 sluoksni\u0173 mikroorganizm\u0173 \u201earchyvas\u201c, atspindintis ir jo gyvenimo laikotarp\u012f, ir tai, kas vyko po mirties.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 tris pagrindines mikrobiologines grupes. Vien\u0105 sudaro \u017earnyno bakterijos, kurios, tik\u0117tina, buvo \u017emogaus organizmo dalis jam dar esant gyvam, kit\u0105 \u2013 ledyno ir kaln\u0173 aplinkos mikroorganizmai, patek\u0119 v\u0117liau, o tre\u010di\u0105 \u2013 \u0161iuolaikiniai mikrobai, siejami su atradimo ir konservavimo procesais.<\/p>\n
Daugiausia d\u0117mesio sulauk\u0117 \u0161al\u010diui atsparios miel\u0117s, aptiktos ant odos ir mumifikuot\u0173 audini\u0173 viduje. Mokslininkams pavyko jas izoliuoti ir auginti laboratorin\u0117mis s\u0105lygomis, o tai leid\u017eia teigti, kad bent dalis mikroorganizm\u0173 po t\u016bkstantme\u010di\u0173 i\u0161liko biologi\u0161kai aktyv\u016bs.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, dalis \u0161i\u0173 mieli\u0173 gal\u0117jo patekti \u012f k\u016bn\u0105 jau po mirties, kai palaikai t\u016bkstantme\u010dius gul\u0117jo sniege ir lede. Stabilios s\u0105lygos, \u012fskaitant ma\u017edaug minus 6 laipsni\u0173 temperat\u016br\u0105 ir didel\u0119 dr\u0117gm\u0119, gal\u0117jo veikti kaip ilgalaikio \u201eu\u017emigdymo\u201c re\u017eimas, leid\u0119s i\u0161likti gyvybingoms l\u0105stel\u0117ms.<\/p>\n
Mokslinis smalsumas tuo nesibaig\u0117: kai kuriuos i\u0161augintus mieli\u0173 \u0161tamus tyr\u0117jai pritaik\u0117 praktiniam bandymui ir paruo\u0161\u0117 raug\u0105, i\u0161 kurio i\u0161kep\u0117 duon\u0105. Nors tokie eksperimentai pirmiausia yra demonstraciniai, jie parodo, kad senovin\u0117s kilm\u0117s mikroorganizmus kartais \u012fmanoma ne tik aptikti genetiniais metodais, bet ir realiai auginti.<\/p>\n
Tyrimas taip pat suteik\u0117 u\u017euomin\u0173 apie tai, kaip per t\u016bkstantme\u010dius pakito \u017emogaus mikrobiomas. \u00d6cio \u017earnyne rasti mikroorganizm\u0173 p\u0117dsakai primena prie\u0161industrini\u0173 visuomeni\u0173 mikrobin\u012f \u201eprofil\u012f\u201c, o dalies toki\u0173 bakterij\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 organizmuose aptinkama gerokai re\u010diau.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161iuos poky\u010dius da\u017eniausiai sieja su mitybos transformacija, antibiotik\u0173 vartojimu, higienos norm\u0173 kaita ir ma\u017eesniu kasdieniu kontaktu su nat\u016bralia aplinka. Tokie duomenys svarb\u016bs ne tod\u0117l, kad senas mikrobiomas b\u016bt\u0173 savaime \u201egeresnis\u201c, o tod\u0117l, kad leid\u017eia tiksliau suprasti, kaip gyvenimo b\u016bdas kei\u010dia \u017emogaus organizmo mikroekosistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad \u00d6cio mumijoje i\u0161lik\u0119 mikroorganizmai po 5 300 met\u0173 gali b\u016bti i\u0161auginti laboratorijoje ir suteikia \u017eini\u0173 apie senovin\u012f mikrobiom\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":33263,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6290,25225,25224,4839,21823,2576,25223],"miestas":[],"class_list":["post-33262","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alpes","tag-eurac-research","tag-ledo-zmogus","tag-mieles","tag-mikrobiomas","tag-mumijos","tag-ocis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33262","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33262"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33262\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33263"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33262"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33262"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33262"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=33262"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}