\u00d6cis, dar vadinamas Ledyn\u0173 \u017emogumi, mir\u0117 prie\u0161 ma\u017edaug 5 300 met\u0173, ta\u010diau naujas mikrobiolog\u0173 tyrimas rodo, kad jo k\u016bnas gali b\u016bti ne visi\u0161kai \u201enegyvas\u201c. Analizuodami nuo mumijos pavir\u0161iaus paimtus m\u0117ginius, mokslininkai aptiko mikroorganizm\u0173, kuri\u0173 dalis, pana\u0161u, gali b\u016bti i\u0161lik\u0119 aktyv\u016bs iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n
\u00d6cis buvo rastas 1991 metais auk\u0161tai Alp\u0117se, ledyno tirpsmo zonoje, netoli dabartin\u0117s Italijos ir Austrijos sienos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 manyta, kad tai neseniai \u017euv\u0119s alpinistas, ta\u010diau laboratoriniai tyrimai atskleid\u0117, kad tai vario am\u017eiaus laik\u0173 \u017emogaus palaikai, i\u0161silaik\u0119 i\u0161skirtinai gerai d\u0117l \u0161al\u010dio ir ledo.<\/p>\n
Naujausio darbo autoriai tyr\u0117 nuo \u012fvairi\u0173 \u00d6cio k\u016bno viet\u0173 paimtus tamponinius m\u0117ginius ir viduje aptikt\u0105 tirpsmo vanden\u012f. Jie taip pat r\u0117m\u0117si ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenimis apie \u017earnyno ir skrand\u017eio audinius bei palygino rezultatus su dirvo\u017eemio m\u0117giniu i\u0161 radimviet\u0117s.<\/p>\n
Siekiant atskirti, kurie mikroorganizmai gal\u0117jo b\u016bti \u201esenieji\u201c, o kurie pateko v\u0117liau, pasitelktas DNR ir RNR sekoskaitos metod\u0173 derinys. RNR signalai ypa\u010d svarb\u016bs, nes gali rodyti ne vien \u201ep\u0117dsakus\u201c, bet ir galim\u0105 dabartin\u012f biologin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai apra\u0161\u0117 dvi pagrindines mikroorganizm\u0173 grupes: dalis j\u0173, tik\u0117tina, priklaus\u0117 \u00d6cio gyvajai mikrobiotai, o kiti buvo su \u0161al\u010diu susij\u0119 mikroorganizmai, prisitaik\u0119 prie ledyno aplinkos. Kai kurios aptiktos mieli\u0173 r\u016b\u0161ys geneti\u0161kai pana\u0161ios \u012f mikrobus, randamus itin \u0161altuose regionuose.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad kai kuriuose m\u0117giniuose mikrobin\u0117 med\u017eiaga atrod\u0117 stipriai suirusi, kaip b\u016bt\u0173 tik\u0117tina senoviniuose p\u0117dsakuose, ta\u010diau kiti m\u0117giniai rod\u0117 santykinai \u201e\u0161vie\u017eesnius\u201c po\u017eymius. Tai sustiprino hipotez\u0119, kad bent dalis mikrob\u0173 gal\u0117jo i\u0161likti gyvybingi ar net l\u0117tai daugintis \u0161altyje.<\/p>\n
Po radinio \u00d6cio k\u016bnas buvo konservuojamas, kad neirt\u0173, o tokiose proced\u016brose istori\u0161kai naudotos ir med\u017eiagos, slopinan\u010dios gryb\u0173 augim\u0105. Tyrime pa\u017eymima, kad dalis identifikuot\u0173 mieli\u0173 gal\u0117jo tur\u0117ti geb\u0117jim\u0173 skaidyti tam tikrus konservavimo chemikalus, tod\u0117l j\u0173 i\u0161likimas muziejin\u0117mis s\u0105lygomis teori\u0161kai gal\u0117jo b\u016bti palengvintas.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ne\u012fmanoma tiksliai nustatyti, ar mikroorganizmai nepertraukiamai i\u0161liko aktyv\u016bs visus t\u016bkstantme\u010dius, ar dalis j\u0173 ilgai buvo neaktyv\u016bs ir \u201eatgijo\u201c v\u0117liau, kai s\u0105lygos pasikeit\u0117. Vis d\u0117lto keli\u0173 laikotarpi\u0173 m\u0117gini\u0173 palyginimas leido pasteb\u0117ti, kad viena \u0161al\u010diui prisitaikiusi r\u016b\u0161is per ma\u017edaug de\u0161imtmet\u012f aptikta gausiau, o tai gali reik\u0161ti t\u0119stin\u012f i\u0161likim\u0105.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f mumijas kaip \u012f visi\u0161kai stati\u0161kus objektus: net ir itin \u0161altose, kontroliuojamose saugyklose jos gali b\u016bti savoti\u0161kos mikroekosistemos. Praktiniu po\u017ei\u016briu tai svarbu muziejams ir konservatoriams, nes mikrobiniai procesai gali tur\u0117ti \u012ftakos ilgalaikei i\u0161saugojimo strategijai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad ant \u00d6cio mumijos aptikti mikrobai gali b\u016bti i\u0161lik\u0119 aktyv\u016bs, o konservavimo s\u0105lygos gal\u0117jo lemti j\u0173 prisitaikym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":33308,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[25273,25225,6727,25272,21823,2576,25223],"miestas":[],"class_list":["post-33306","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dnr-sekoskaita","tag-eurac-research","tag-konservavimas","tag-ledynu-zmogus","tag-mikrobiomas","tag-mumijos","tag-ocis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33306","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33306"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33306\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33308"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33306"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33306"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33306"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=33306"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}