Mokslininkai nustat\u0117, kad vien i\u0161 Saul\u0117s pavir\u0161iaus steb\u0117jim\u0173 nepakanka suprasti, kaip i\u0161 ties\u0173 kei\u010diasi m\u016bs\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s aktyvumas. Nauja analiz\u0117 rodo, kad per ma\u017edaug 40 met\u0173 pakito Saul\u0117s vidaus virpesi\u0173 ir magnetinio ciklo ry\u0161ys, o tai gali reik\u0161ti pereinam\u0105j\u012f laikotarp\u012f \u012f kitok\u012f elgesio re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Saul\u0117s aktyvumas kyla ir sl\u016bgsta ma\u017edaug kas 11 met\u0173, vadinamuoju Saul\u0117s ciklu, kurio metu apsiver\u010dia magnetiniai poliai. Aktyvumo maksimumo metu da\u017en\u0117ja \u017eybsniai ir vainikin\u0117s mas\u0117s i\u0161metimai, galintys sutrikdyti palydov\u0173 darb\u0105, ry\u0161\u012f, navigacij\u0105 ir elektros tinklus, o minimumo metu Saul\u0117 b\u016bna gerokai ramesn\u0117.<\/p>\n
Poky\u010diai aptikti pasitelkus helioseismologij\u0105, metod\u0105, leid\u017eiant\u012f \u201eklausytis\u201c Saul\u0117s vidaus, stebint jos virpesi\u0173 sukeltus \u0161viesos ir grei\u010dio poky\u010dius. Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si Birmingamo Saul\u0117s virpesi\u0173 tinklo BiSON duomenimis, kurie leid\u017eia nuosekliai steb\u0117ti Saul\u0119 beveik be pertrauk\u0173, nes matavimo prietaisai i\u0161d\u0117styti skirtingose pasaulio vietose.<\/p>\n
Analizuoti duomenys ap\u0117m\u0117 laikotarp\u012f nuo 1987 met\u0173 ir kelis i\u0161 eil\u0117s 22\u201325 Saul\u0117s ciklus. Tyr\u0117jai vertino skirtingo da\u017enio vadinamuosius p re\u017eimo virpesius, kurie suteikia informacijos apie procesus skirtinguose Saul\u0117s gelm\u0117s sluoksniuose, o rezultatus sulygino su \u012fprastais pavir\u0161inio aktyvumo rodikliais, tokiais kaip d\u0117mi\u0173 gausa ir Saul\u0117s radijo spinduliuot\u0117s indeksai.<\/p>\n
I\u0161ry\u0161k\u0117jo netik\u0117ta tendencija: pavir\u0161iuje Saul\u0117s aktyvumas kai kuriais rodikliais atrodo silpnesnis, kaip ir buvo tik\u0117tasi po santykinai ramesnio 24 ciklo, ta\u010diau dalis vidaus virpesi\u0173 signal\u0173 i\u0161lieka stipresni ir labiau primena senesni\u0173 cikl\u0173 vaizd\u0105. Tokia kombinacija leid\u017eia manyti, kad magnetiniai ir strukt\u016briniai poky\u010diai vis labiau koncentruojasi ar\u010diau pavir\u0161iaus.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, su ciklu susij\u0119 procesai gali b\u016bti vis labiau \u201esuspaud\u017eiami\u201c \u012f palyginti negilius sluoksnius, ma\u017edaug apie 1 000 kilometr\u0173 \u017eemiau fotosferos. Tai reik\u0161t\u0173 ne vien paprast\u0105 magnetinio lauko silpn\u0117jim\u0105, o gilesn\u0119 reorganizacij\u0105, kaip magnetin\u0117 energija kaupiama ir perskirstoma Saul\u0117s viduje.<\/p>\n
Tokie rezultatai svarb\u016bs ne vien teorinei astrofizikai: kuo geriau suprantama, kas vyksta Saul\u0117s viduje, tuo tiksliau galima prognozuoti kosminius orus. Praktikoje tai aktualu elektros perdavimo tinklams, palydovin\u0117ms sistemoms, aviacijai poliariniuose mar\u0161rutuose ir ry\u0161io infrastrukt\u016brai, kuri jautri geomagnetin\u0117ms audroms.<\/p>\n
\u0160iuo metu t\u0119siasi 25 Saul\u0117s ciklas, o jo aktyvumo pikas prognozuojamas \u0161io de\u0161imtme\u010dio viduryje. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad ilgamet\u0117s BiSON steb\u0117senos t\u0119stinumas bus lemiamas, norint suprasti, ar fiksuojamas pokytis i\u0161silaikys iki ciklo pabaigos ir ar pana\u0161us modelis pasikartos art\u0117jant 26 ciklui, kuris tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti apie 2030 metus.<\/p>\n
\u201eAptikome \u012frodym\u0173, kad Saul\u0117s aktyvumo cikle vyksta sisteminiai poky\u010diai\u201c, \u2013 sak\u0117 Birmingamo universiteto astrofizikas Billas Chaplinas.<\/p>\n
\u201eMatome, kad per pastaruosius kelis ciklus pasikeit\u0117 ry\u0161ys tarp vidini\u0173 Saul\u0117s virpesi\u0173 ir pavir\u0161iaus aktyvumo\u201c, \u2013 sak\u0117 Jeilio universiteto astronom\u0117 Sarbani Basu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad per 40 met\u0173 pakito Saul\u0117s vidaus virpesi\u0173 ir pavir\u0161iaus aktyvumo ry\u0161ys, o tai svarbu kosmini\u0173 or\u0173 prognoz\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":33662,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[25580,25579,4481,1544,2253,226,8417],"miestas":[],"class_list":["post-33661","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bison","tag-helioseismologija","tag-kosminiai-orai","tag-nasa","tag-palydovai","tag-saule","tag-saules-ciklas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33661","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33661"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33661\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33662"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33661"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33661"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33661"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=33661"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}