\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos da\u017eniausiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja vyresniame am\u017eiuje, ta\u010diau medikai vis da\u017eniau fiksuoja nerim\u0105 kelian\u010di\u0105 tendencij\u0105: rizika auga ir jaunesniems nei 50 met\u0173 \u017emon\u0117ms. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tam daro gyvenimo b\u016bdas, ilgai nekontroliuojamas kraujosp\u016bdis, padid\u0117j\u0119s cholesterolis, nutukimas ir cukrinis diabetas.<\/p>\n
Vertinant pagal populiacij\u0105, pirmasis miokardo infarktas da\u017eniau i\u0161tinka apie 60\u201370 gyvenimo metus. Tyrimuose da\u017enai nurodoma, kad vyrams jis vidutini\u0161kai \u012fvyksta apie 65 metus, o moterims v\u0117liau, apie 72 metus, kai po menopauz\u0117s ma\u017e\u0117ja nat\u016brali apsauga, susijusi su hormon\u0173 poky\u010diais.<\/p>\n
Vyrams rizika pastebimai did\u0117ja po 60 met\u0173, kai da\u017eniau susikaupia keli veiksniai vienu metu: auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, ateroskleroz\u0117, r\u016bkymo pasekm\u0117s ar antsvoris. \u0160iame am\u017eiuje neretai prisideda ir ma\u017eesnis fizinis aktyvumas bei l\u0117tin\u0117s ligos.<\/p>\n
Moterims didesnis \u0161uolis da\u017eniausiai fiksuojamas po menopauz\u0117s, tod\u0117l infarktai statisti\u0161kai pasislenka \u012f vyresn\u012f am\u017ei\u0173. Vis d\u0117lto gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad rizik\u0105 labiau lemia ne vien gimimo metai, o tai, ar laiku suvaldyti pagrindiniai rodikliai: kraujosp\u016bdis, gliukoz\u0117 ir lipidai.<\/p>\n
Jaunesni\u0173 nei 40 met\u0173 grup\u0117je infarktai i\u0161lieka retesni, ta\u010diau kai kuriose \u0161alyse pastaraisiais metais stebimas augimas. Da\u017eniausiai tai siejama su nutukimo epidemija, ankstyvu antro tipo diabeto i\u0161sivystymu, nejudriu gyvenimo b\u016bdu, taip pat psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu, kuris gali staigiai i\u0161provokuoti \u016bm\u0173 \u0161irdies \u012fvyk\u012f.<\/p>\n
Da\u017eniausia \u0161irdies \u012fvyki\u0173 prie\u017eastis yra ateroskleroz\u0117, kai kraujagysli\u0173 sienel\u0117se kaupiasi riebalin\u0117s nuos\u0117dos ir siaur\u0117ja spindis. D\u0117l to \u0161irdies raumuo pras\u010diau apr\u016bpinamas krauju, o u\u017esikim\u0161us arterijai staiga i\u0161sivysto infarktas.<\/p>\n
Su am\u017eiumi arterijos tampa standesn\u0117s, tod\u0117l \u0161ird\u017eiai tenka dirbti sunkiau, ypa\u010d jei kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s. Taip pat da\u017en\u0117ja \u0161irdies vo\u017etuv\u0173 pakitimai, kurie gali didinti \u0161irdies nepakankamumo rizik\u0105 ir apsunkinti kraujotak\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 praktin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi koreguojami veiksniai: r\u016bkymas, padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis, didelis ma\u017eo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir nutukimas. Kuo ilgiau \u0161ie veiksniai veikia organizm\u0105, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad rimtos komplikacijos pasireik\u0161 anks\u010diau.<\/p>\n
Gydytojai primena, kad net ir be simptom\u0173 verta reguliariai tikrinti kraujosp\u016bd\u012f, cholesterol\u012f ir gliukoz\u0119, ypa\u010d jei \u0161eimoje buvo ankstyv\u0173 infarkt\u0173 atvej\u0173. Rizik\u0105 reik\u0161mingai ma\u017eina nuoseklus fizinis aktyvumas, mityba su ma\u017eiau druskos ir so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, r\u016bkymo atsisakymas bei gydytojo paskirt\u0173 vaist\u0173 vartojimas, jei jie b\u016btini.<\/p>\n
\u012esp\u0117jamieji \u017eenklai, kuri\u0173 nereik\u0117t\u0173 ignoruoti, yra spaud\u017eiantis skausmas ar diskomfortas kr\u016btin\u0117je, dusulys, \u0161altas prakaitas, silpnumas, skausmo plitimas \u012f rank\u0105, \u017eandikaul\u012f ar nugar\u0105. Pajutus tokius simptomus svarbiausia nedelsti ir kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105, nes laikas da\u017enai lemia \u0161irdies raumens i\u0161saugojim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160irdies lig\u0173 rizika smarkiai i\u0161auga po 60 met\u0173, ta\u010diau vis da\u017eniau ji did\u0117ja ir jaunesniems nei 50: gydytojai paai\u0161kina kod\u0117l.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[5537,1683,321,254,8875,2070,403],"miestas":[],"class_list":["post-33730","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-ateroskleroze","tag-cholesterolis","tag-cukrinis-diabetas","tag-kraujospudis","tag-miokardo-infarktas","tag-rukymas","tag-sirdies-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33730\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33730"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=33730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}