Alzheimerio ligos kilm\u0117 iki \u0161iol kelia gin\u010d\u0173, ta\u010diau naujas tyrimas si\u016blo paai\u0161kinim\u0105: liga gali prasid\u0117ti d\u0117l dviej\u0173 svarbi\u0173 baltym\u0173 konkurencijos smegen\u0173 l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
Alzheimerio liga, da\u017eniausia demencijos forma, seniai siejama su dviej\u0173 baltym\u0173 sankaupomis smegenyse \u2013 amiloido beta ir tau. Naujausiame darbe \u0161ie du procesai sujungiami \u012f vien\u0105 model\u012f, kur\u012f tyr\u0117jai vadina vienijan\u010dia teorija. J\u0173 teigimu, ji padeda suderinti iki \u0161iol tarpusavyje prie\u0161taravusias id\u0117jas apie tai, kas i\u0161 ties\u0173 lemia ligos vystym\u0105si.<\/p>\n
Amiloido beta peptidai \u2013 tai lipnios didesnio baltymo dalys, kurios linkusios sulipti ir formuoti plok\u0161teles. Manoma, kad tokios plok\u0161tel\u0117s gali prad\u0117ti kauptis net ma\u017edaug prie\u0161 20 met\u0173 iki pasirodant pirmiesiems simptomams.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dalis tyrim\u0173 rodo, kad tau raizginiai \u2013 netaisyklingai susilanks\u010diusi\u0173 tau baltym\u0173 mazgai, besiformuojantys sergan\u010diuose neuronuose \u2013 gali tiksliau atspind\u0117ti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 b\u016bkl\u0119 nei amiloido beta plok\u0161tel\u0117s.<\/p>\n
\u012eprastai tau baltymas stabilizuoja mikrovamzdelius \u2013 l\u0105stel\u0117s vidin\u012f \u201ekarkas\u0105\u201c. Ta\u010diau sergant Alzheimerio liga tau atsiskiria nuo mikrovamzdeli\u0173 ir ima trikdyti l\u0105stel\u0117s veikl\u0105.<\/p>\n
Nors pastaraisiais metais ir amiloido beta, ir tau reik\u0161m\u0117 buvo ne kart\u0105 perm\u0105stoma, \u0161ie du po\u017eymiai i\u0161lieka vieni svarbiausi\u0173 Alzheimerio ligos tyrim\u0173 objekt\u0173. Mokslininkai bando atsakyti \u012f klausimus, kas atsiranda pirmiau, kok\u012f poveik\u012f daro kiekvienas procesas ir ar jie sukelia lig\u0105, ar tik j\u0105 lydi.<\/p>\n
\u201eBe demencijos, Alzheimerio diagnozei reikalingos ir amiloido beta, ir tau sankaupos smegenyse\u201c, \u2013 ai\u0161kina Kalifornijos universiteto Riversaide chemijos profesorius Ryanas Julianas, tyrimo vyresnysis autorius. \u201eTa\u010diau daugelis laboratorij\u0173 susitelkia \u012f vien\u0105 i\u0161 j\u0173, ignoruodamos kit\u0105.\u201c<\/p>\n
Siekdami tai patikrinti, Julianas ir jo kolegos atliko baltym\u0173 jungimosi tyrim\u0173 serij\u0105, daugiausia d\u0117mesio skirdami tam, kaip amiloido beta ir tau s\u0105veikauja mikrovamzdeli\u0173 aplinkoje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad amiloido beta peptid\u0173 seka pana\u0161i \u012f t\u0105 tau baltymo dal\u012f, kuri prisitvirtina prie mikrovamzdeli\u0173. Tuomet jie sumai\u0161\u0117 abu baltymus tirpale kartu su tubulinu \u2013 mikrovamzdeli\u0173 \u201estatybine\u201c med\u017eiaga.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 darbas rodo, kad amiloido beta ir tau konkuruoja d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 prisijungimo viet\u0173 mikrovamzdeliuose, o amiloido beta gali neleisti tau tinkamai atlikti savo funkcijos\u201c, \u2013 teigia Julianas.<\/p>\n
Naudodami fluorescenci\u0161kai pa\u017eym\u0117t\u0105 amiloido beta, mokslininkai gal\u0117jo matyti, kada \u0161ie peptidai \u201eperima\u201c prisijungimo vietas, kurias \u012fprastai naudoja tau baltymai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat band\u0117 \u201esuvilioti\u201c amiloido beta kitu da\u017enu baltymu \u2013 mioglobinu, ta\u010diau nustat\u0117, kad amiloido beta vis tiek labiau link\u0119s jungtis prie mikrovamzdeli\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad jis neprisitvirtina atsitiktinai prie bet kurio baltymo tirpale.<\/p>\n
Remdamiesi gautais duomenimis, autoriai kelia hipotez\u0119, kad gali b\u016bti rastas sprendimas vadinamajam \u201evi\u0161tos ir kiau\u0161inio\u201c klausimui, kas atsiranda pirmiau \u2013 amiloido beta ar tau patologija. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad eksperimentai atlikti su i\u0161grynint\u0173 baltym\u0173 mi\u0161iniais, o reali baltym\u0173 elgsena l\u0105stel\u0117se yra gerokai sud\u0117tingesn\u0117.<\/p>\n
Jei amiloido beta i\u0161stumia tau i\u0161 \u012fprast\u0173 prisijungimo viet\u0173, kaip rodo \u0161ie tyrimai, tuomet tai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l tau ima formuoti raizginius, o mikrovamzdeliai praranda stabilum\u0105. D\u0117l to sutrinka esmin\u0117s neuron\u0173 funkcijos ir galiausiai gali \u012fvykti l\u0105steli\u0173 \u017e\u016btis.<\/p>\n
\u201eEsminis skirtumas yra suvokimas, kad tau pats savaime nepradeda patologijos, o problemi\u0161kas tampa po to, kai j\u012f i\u0161stumia amiloido beta\u201c, \u2013 ra\u0161o Julianas ir bendraautoriai.<\/p>\n
Jie taip pat teigia, kad pagrindinis toksi\u0161kumo \u0161altinis smegen\u0173 l\u0105stel\u0117ms gali b\u016bti b\u016btent tau i\u0161st\u016bmimas ir d\u0117l to atsirandantis mikrovamzdeli\u0173 veikimo sutrikimas, o ne vien plok\u0161teli\u0173 ar raizgini\u0173 kaupimasis, nors \u0161ie procesai, pasak autori\u0173, dar labiau apsunkina l\u0105steli\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
\u201e\u0160i nauja hipotez\u0117 \u012fprasmina daugel\u012f ankstesni\u0173 steb\u0117jim\u0173 literat\u016broje ir i\u0161sprend\u017eia prie\u0161taravimus tarp \u012fprast\u0173 Alzheimerio ligos prie\u017east\u012f ai\u0161kinan\u010di\u0173 hipotezi\u0173\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n
\u0160i perspektyva gali kitaip \u012fvertinti ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus: dalis terapij\u0173, nukreipt\u0173 \u012f Alzheimerio lig\u0105, nuvyl\u0117, o kai kurie darbai parod\u0117, kad amiloido beta plok\u0161teli\u0173 suma\u017einimas neb\u016btinai atkuria svarbiausias smegen\u0173 funkcijas.<\/p>\n
Ilgainiui, jei \u0161ias i\u0161vadas patvirtins tolesni tyrimai, jos gal\u0117t\u0173 nukreipti pastangas kuriant veiksmingesn\u012f gydym\u0105. Alzheimerio liga sudaro iki 70 proc. demencijos atvej\u0173, o patikimo i\u0161gydymo \u0161iuo metu n\u0117ra.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad naujesni tyrimai su gyv\u016bnais leid\u017eia \u012ftarti, jog li\u010dio preparatai gali tur\u0117ti apsaugin\u012f poveik\u012f, pad\u0117dami stabilizuoti mikrovamzdelius.<\/p>\n
Tod\u0117l viena i\u0161 galim\u0173 kryp\u010di\u0173 ateityje gal\u0117t\u0173 b\u016bti terapijos, saugan\u010dios mikrovamzdelius \u2013 u\u017euot vien tik siekus suma\u017einti baltym\u0173 sankaupas, kaip da\u017eniausiai daro daugelis iki \u0161iol kurt\u0173 Alzheimerio ligos gydymo metod\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160is tyrimas padeda susieti daugel\u012f rezultat\u0173, kurie anks\u010diau atrod\u0117 nesusij\u0119\u201c, \u2013 teigia Julianas. \u201eJis suteikia ai\u0161kesn\u012f vaizd\u0105, kas gali vykti negerai neuron\u0173 viduje ir nuo ko gal\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nauji gydymo b\u016bdai.\u201c<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale PNAS Nexus<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Alzheimerio ligos kilm\u0117 iki \u0161iol kelia gin\u010d\u0173, ta\u010diau naujas tyrimas si\u016blo paai\u0161kinim\u0105: liga gali prasid\u0117ti d\u0117l dviej\u0173 svarbi\u0173 baltym\u0173 konkurencijos smegen\u0173 l\u0105stel\u0117se. Alzheimerio liga, da\u017eniausia demencijos forma, seniai siejama su dviej\u0173 baltym\u0173 sankaupomis smegenyse \u2013 amiloido beta ir tau. Naujausiame darbe \u0161ie du procesai sujungiami \u012f vien\u0105 model\u012f, kur\u012f tyr\u0117jai vadina vienijan\u010dia teorija. J\u0173 teigimu, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3396,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3395","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3395","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3395"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3395\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3396"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3395"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3395"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3395"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3395"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}